Po teroro: skatinant dialogą tarp civilizacijų

Knyga „Po teroro” – tai iškiliausių šiandienos pasaulio asmenybių apmąstymų rinktinė, kurios pagrindinė tema – kaip nukenksminti tiksinčią terorizmo bombą ir padaryti tai išvengiant karinių veiksmų. Knygos autoriai siekia atkreipti dėmesį į gilumines rugsėjo 11-osios priežastis ir pasiūlyti žmonijai esminius rytojaus plano elementus.

26 skirtingų kultūrų, religijų ir mokslo sričių atstovai originaliose savo esė siūlo alternatyvą globalaus šventojo karo perspektyvai, kuri itin slegia šiuolaikinį mąstymą. Jie orientuojasi į tokius principus ir veiksmus, kurie pajėgtų pakeisti kursą nuo susvetimėjimo ir konfliktų į blaiviu mąstymu bei geranoriškumu grįstą sambūvį tarp kultūrų ir civilizacijų.

Drąsiai įvardydami šiuolaikinio pasaulio žaizdas ir ieškodami jas sukeliančių priežasčių, knygos autoriai, besivadovaudami aukštesnėmis vertybėmis nei galia, valdžia ar ekonominė nauda, liudija tikėjimą ateitimi, kurioje žmonės gyventų neprarasdami nei mus vienijančio žmoniškumo, nei to, kas mus daro skirtingus ir įdomius vieni kitiems.

Po rugsėjo 11-tosios daugelis galvojo, kad civilizacijų susidūrimas yra neišvengiamas. Ši knyga siūlo kitokį, viltingesnį atsakymą, kaip statyti tiltus, užuot juos deginus. Labai ją rekomenduoju.

Jimmy Carter

Amerikos lyderystę būtų galima efektyviau išlaikyti, jei pasaulis suprastų, kad Amerikos bendrosios strategijos trajektorija yra nukreipta pasaulinės bendruomenės su bendrais interesais link. Amerikos galia ir Amerikos socialinis patrauklumas visame pasaulyje drauge galėtų skatinti laipsnišką tokios bendruomenės atsiradimą. Jie galėtų nušviesti pasaulį žmonijos pažangos viltimi. Tačiau netinkamai naudojami ir priešpriešinami jie gali įstumti pasaulį į chaosą ir nulemti Amerikos apsiaustį. Susirūpinusi Amerika, apsėsta savo pačios saugumo, galėtų pasijusti pasaulyje izoliuota, tapusi pasaulio neapykantos taikiniu. Galiausiai tai, kuris scenarijus paims viršų, priklauso nuo paprasto pasirinkimo: ar Amerika sieks dominuoti pasaulyje, ar sieks būti jo lydere?

Zbigniew Brzezinski

Kaip gali būti, kad išdaužtas langas užmezga daugybę naujų santykių? Kaip gali atsitikti, kad neapykantos aktas gali sukelti teigiamą užuojautos atgarsių bumą? Ko galima pasimokyti iš šių patirčių, kaskart pasikartojančių visos Amerikos didmiesčiuose ir miestuose? Tragedija, užuot privertusi sugriežtinti apsaugą ir sugniaužti kumščius, nepalyginti dažniau atveria mūsų širdis ir sukuria erdvę naujai pradžiai. Tai atrodo natūralu, net intuityviai suprantama, rodos, taip ir turėtų būti. Bet kaip teigiamas tragedijos atgarsių bumas gali padaryti įtaką politikos formavimui? Vietiniu lygmeniu išmoktos pamokos niekada nebuvo suprastos valstybinės politikos lygiu. Erdvė, užuot visame pasaulyje atsivėrusi naujoms galingoms sąjungoms, buvo apimta smurtingo atlygio strategijų, kurios po rugsėjo vienuoliktosios atakų buvo išreikštos karo kalba.

Diana L. Eck

Dauguma musulmonų yra musulmonai, nes jie gimė musulmoniškose šeimose. Dauguma amerikiečių yra amerikiečiai, nes jie tokie gimė. Kaltinti musulmonus už tai, kad jie - musulmonai, ar amerikiečius dėl to, kad jie yra amerikiečiai, reiškia pasmerkti žmones už tai, kad jie gimė, už jų kilmę ir paveldą.

Nepaisant visko, ką pasaulis suprato apie siaubą pasmerkti žmones dėl to, kad jie gimė savo tėvams; nepaisant holokausto baisumų, vergijos, draudimo prisiliesti prie žemiausios kastos atstovų Indijoje, mes, atrodo, vėl bandome nusitaikyti į tam tikrą žmonių grupę už tai, kas jie yra, už tai, kad jie yra musulmonai ar amerikiečiai.

Tiesa tai, kad rugsėjo vienuoliktosios atakuotojai vadino save musulmonais, ir kai kurie iš jų savo atakas galėjo įvykdyti islamo vardu. Kai kurios žmogžudystės Ruandoje 1994 m. buvo įvykdytos bažnyčiose. Visi žudikai (ir aukos) buvo krikščionys. Ar dėl to žmogžudystės Ruandoje yra krikščionių nusikaltimas? Kai Šri Lankoje į pasibaisėtinus veiksmus įtraukiami hinduistai ir budistai, ar kaltiname dėl to hinduizmą ir budizmą? Nacizmas ir komunizmas tarpo ir holokaustas įvykdytas šalyse, laikomose krikščioniškomis. Ar šią didelę klaidą galima primesti krikščionybei?

Rajmohan Gandhi