Parduota

Savo ankstesniais kūriniais Patricija Makormik (Patricia McCormick) įrodė galinti narplioti taip vadinamas „beveik suaugusio žmogaus“ problemas. Su didžiuliu užsidegimu ji griebdavosi tokių temų, kaip savęs žalojimas ar piktnaudžiavimas narkotikais, jautriai ir supratingai narpliodama sudėtingas temas. Naujausias jos romanas „Parduota“ skirtas mažiau žinomą, paslapčių gaubiamai problemai – prekybai žmonėmis.

Pagrindinė knygos veikėja, trylikametė Lakšmė, gyvena nedidelėje trobelėje, Nepalo kalnyne, su savo mylinčia mama, tingiu ir neatsakingu patėviu bei jaunesniu broliuku. Dienas ji leidžia nešiodama vandenį, dirbdama nuobodžius namų ruošos darbus, besirūpindama ožkomis bei nedideliu sodo sklypu. Jos gyvenimas nelengvas, priklausantis nuo orų malonės – kartais ištisas dienas vargina didžiuliai karščiai, o vėliau ilgam prapliumpa lietūs. Nuo orų priklauso ir šeimos derlius.

Lakšmė yra gabi mokinė ir ateityje planuoja ištekėti už vietinio vaikino. Ji tikisi gražesnės ateities ir planuoja padėti savo motinai nusipirkti skardinį stogą, kad išvengtų daugybės kasdienių problemų. Lakšmė lygina savo pačios skurdą su draugės padėtimi, kuri yra, palyginus, turtinga. Apie Gitos šeimą ji atsiliepia taip:

„Gita išvyko dirbti tarnaite vienai turtingai poniai iš miesto. Jos šeima nusipirko stiklinį saulės simbolį, kurį su viela prikabino ant stogo centro. Jos mama turi daugybę stiklainių, tėtis net akinius nuo saulės, jos vyresnioji sesuo turi brokato rašto vestuvinę suknelę, o mažasis broliukas mokykloje valgo priešpiečius.“

Po to, kai prastas oras ir nerūpestingas patėvis sugadina derlių, šeimos finansai stipriai pablogėja. Lakšmė tiki, kad ji taip pat galėtų įsidarbinti kambarine, tačiau dar nežino, kad jos patėvis parduos ją už 800 rupijų vienai moteriai, kuri, neva, suras trylikametei darbą. Lakšmė nė nenumano, kokia bauginanti ateitis jos laukia.

Mergina yra išvežama iš Nepalo ir atsiduria Kalkutoje, Indijoje, kur tampa viena iš 12 tūkst. jaunų merginų, parduotų sekso vergijai. Ji apimta siaubo. Lakšmė pasakoja: 

„Vyrai ateina.
Jie sulaužo mano kaulus savo svoriu.
Pasilinksmina su manimi.
O po to dingsta.
Negaliu nusakyti, kurie įvykiai yra tikri.
O kurie tik sapnas.
Nusprendžiau manyti, jog visa tai sapnas.
Nes jei tai būtų realybė, ji nepakeliama.“

Lakšmė planuoja pabėgti iš vis labiau košmarą primenančio savo sapno. Ji susidraugauja su kitomis merginomis iš „Laimingųjų namų“ ir vaikinu, kuris jai padeda pramokti hindi ir anglų kalbos. Mergina budriai saugo savo uždirbtas rupijas, tačiau jų nėra daug. Ji net neįsivaizduoja, kas nutiktų, jei ji pabandytų sprukti: „Šis skausmas būtų nepakeliamas. Manau, jie nužudytų mane.“

Visi įvykiai yra pasakojami Lakšmės lūpomis, iš jos perspektyvos. Tai sunki, protarpiais skausminga istorija. Nepaisant to, iššūkiai, su kuriais susiduria mergina, yra tikri, tad apie tai skaityti tikrai verta.

Rašydama šią knygą, Patricija Makormik atliko išsamų tyrimą Nepale ir Indijoje, pati asmeniškai kalbėjosi su daugybe merginų, iš pirmų lūpų išgirdo jų kraupias istorijas. Temos aktualumas, autorės jautrumas, rašymo emocionalumas ir Lakšmės aistra gyventi – būtent šie elementai paverčia kūrinį įdomiu ir žavingu tekstu. Rekomenduoju!