
Vytautas P. Bložė – poetas, vertėjas – gimė 1930m. Baisogaloje, Radviliškio rajone. Mokėsi Kėdainių, Šeduvos gimnazijose. Išvežus tėvus į Sibirą, nutraukė mokslus. Dirbo monteriu, buhalteriu. Vilniaus pedagoginiame institute studijavo rusų filologiją. Vėliau Grožinės literatūros leidykloje buvo redaktorius.
Sovietmečiu persekiotas, 77-erių metų Vytautas P. Bložė vis dar nenustygsta vietoje, spinduliuoja optimizmu ir kūrybine energija. Jotvingių premijos (1986m.), Nacionalinės kultūros ir meno premijos (1991m.), Poezijos pavasario (1997 m.) laureatas siekia kaitos kūryboje, yra sukūręs naujo tipo poetinį kalbėjimą, kurio įtakos neišvengia dažnas šiandieninis jaunosios kartos lietuvių poetai.
Pirmoji V. P. Bložės poezijos knyga „Septyni šienpjoviai“ išleista 1961 m. Vėliau pasirodė 15 eilėraščių ir poemų rinkinių.
„Papildymai“ – aštuoniolikta poeto knyga, į kurią sudėti kūriniai rašyti 2001-2002 metais, slaugant sunkiai sergančią žmoną poetę Nijolę Miliauskaitę.
Pasak literatūrologo M. Šidlausko,
papildymai vyksta nuolat. Kiekvienas naujas poeto eilėraštis papildo jau anksčiau jo sukurtą poetinę visatą, kiekviena knyga papildo kitų poeto knygų temas. Kiekvienas gyvenimas papildo esamus gyvenimus, esamą gyvybę. Ir turbūt dar labiau kiekviena mirtis papildo didesnę, amžinesnę visumą. Kitaip tariant, visi esame didžiulės visumos dalis, visi esame susiję.
Šios knygos centras – Budos, kitaip tariant, Sidhartos Gautamos, istorijos ir jų interpretacijos. Eilėraščiais keliaujama jo keliu, stabtelint ties svarbiausiais įvykiai, žodžiais. Tačiau pasakojimai - saviti, suasmeninti, universaliai bylojantys apie žmogaus kelionę į save ir per pasaulį. Knygoje pramaišiui švysteli du pasakojimai – Budo ir „šių eilučių skrebentojo“, kurie subtiliai papildo vienas kita puikia poeto pasakojimo maniera ir kalbos grožiu.
„Papildymais“ Vytautas P. Bložė lyg tęsia poetinį pasakojimą po knygų „Tuštuma“, „Prieš išskrendant man ir tau“.