Pakeliui į Babadagą

Andrzejus Stasiukas (g. 1960 m.) – lenkų prozininkas, eseistas, poetas. Išleido poezijos rinktinę „Eilėraščiai apie meilę ir ne“ (Wiersze miłosne i nie), romanus „Baltas varnas“ (Biały kruk) ir „Devyni“ (Dziewięć), apsakymų rinkinius „Hebrono sienos“ (Mury Hebronu), „Galicijos istorijos“ (Opowieści galicyjskie), „Per upę“ (Przez rzekę) ir „Žiema“ (Zima), esė rinkinius „Kartoninis lėktuvas“ (Tekturowy samolot), „Dukla“, „Kaip aš tapau rašytoju“ (Jak zostałem pisarzem), kartu su lietuvių skaitytojui pažįstamais Olga Tokarczuk ir Jerziu Pilchu – „Kūčių istorijas“ (Opowieści wigilijne). Vienas aktyviausių lenkų ir ukrainiečių literatūrų dialogo dalyvių, su ukrainiečių rašytoju Jurijumi Andruchovyčiumi išleido esė rinkinį „Mano Europa“ (Moja Europa).

Andrzej Stasiuk – subtilaus pasakojimo meistras. Jo knyga „Pakeliui į Babadagą“ – kelionė su pasakotoju po užmirštąją Europą, tolyn nuo spindinčių Europos sostinių, nuo naujo „modernaus“ gyvenimo – traukiniu, automobiliu, autostopu. Tai – kelionių knyga, bet ne tik geografine, bet ir dvasine, egzistencine prasme. Ją galima pavadinti ekspedicija gilyn į Europos pasąmonę. Kelionės trajektorija driekiasi per Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Slovėniją, Albaniją, Moldovą. A. Stasiuko žemynas – tai provincija, užkampis, ypatinga kultūrinė erdvė, tai romų bendruomenės, žlugusių ūkių ir gamyklų buvę darbuotojai, tai savitas „atstumtųjų pasaulio“ žavesys.

Ši knyga 2005 m. apdovanota žymiausia Lenkijos literatūrine premija „Nikė“.