Pagieža

Prieš keletą dienų originalo (anglų) kalba perskaičiau Danielės Styl knygą „Pagieža“ (angl. „Malice“). Turiu pripažinti, kūrinys prikaustė dėmesį, nors kai kuriose vietose buvo nuobodu, o siužetas atrodė sudėtingas. Man teko matyti keletą autorės knygomis paremtų filmų. Jei kitos Danielės knygos panašios į mano matytus filmus, tuomet „Pagieža“ yra unikalus darbas.

Girdėjau, kad šios rašytojos kūryba pasižymi nedideliu tragizmu, tačiau skaitant „Pagiežą“ kartais susimąstai, ar pagrindinės kūrinio veikėjos gyvenimas apskritai gali kada pasikeisti į gerąją pusę. Didžiąją teksto dalį vieną problemą keisdavo kita, neretai sunkesnė. Buvo įdomu įsivaizduoti, kiek sunkumų gali „pakelti“ vienas žmogus, ypač jei šis neturi jokios atramos gyvenime - nei šeimos, nei draugų.

Knygos siužetas apima dvidešimt pagrindinės veikėjo Greisės Adams gyvenimo metų, pradedant asmeninėmis tragedimos paauglystėje, baigiant savo svajonių realizavimu netoli keturiasdešimties. Tačiau asmeninių kančių Greisė reguliariai patiria visą savo gyvenimą - praeitis išlenda kartkartėmis ir bando užgožti moters susikurtą laimę.

Istorija prasideda Greisės mamos laidotuvių dieną. Tuo metu mergaitei tik septyniolika, tačiau pastaruosius ketverius su puse metų gyvenimas jai nepašykštėjo sunkių išbandymų. Po laidotuvių Greisės košmarai nesibaigia, nes tėvas vieną vakarą ją išprievartauja ir stipriai sumuša. Tačiau šįsyk Greisė nesileidžia pribaigiama ir ima bėdas spręsti pati - ji nužudo savo tėvą, ko pasekoje nuteisiama dviem metams Dvaito pataisos kalėjime, skirtame moterims.

Ilgainiui ji susitaiko su kasdienybe kalėjime. Greisė susipažįsta su savo advokatu Deividu, psichiatre Moli ir dviem kitom kalinėm - Luana ir Sali. Pažintis su pastarosiomis įvyko po to, kai šios išgelbėjo Greisę nuo kitų merginų ketinimo seksualiai pasinaudoti ja. Šie keturi žmonės yra vienintelė pagalbos ranka daug ko mačiusiai mergaitei. Svarbiausia, kad jie vieninteliai tiki, kad mergaitė nekalta, o žmogžudystės griebėsi savigynos tikslais.

Galiausiai Greisė paleidžiama, tačiau lygtinai. Artimiausius dvejus metus ji reguliariai turės įrodinėti savo „sveikumą“, nors tą reikėtų daryti ją per gyvenimą lydėjusiems aplinkos žmonėms. Nepaisant to, mergina užmiršta praeitį ir bando judėti į priekį. Deja, praeitis nepamiršta Greisės. Mergina apsigyvena Čikagoje, tačiau prie jos nuolat seksualiai „šnairosi“ keletas asmenų, tame tarpe ir agentūros, kurioje dirba sekretore, bosas Bobas.

Kai dviejų metų bandomasis lygtinio paleidimo laikotarpis baigiasi, ji persikelia gyventi į Niujorką ir susiranda darbą didžiulėje teisinėje firmoje. Po trijų mėnesių Greisės gyvenime įvyksta taip ilgai lauktas persilaužymas ir ji susipažįsta su teisinės firmos savininku Čarlzu Makenziu. Greitai šiedu ima susitikinėti, susituokia ir susilaukia vaikų. Pagaliau, Greisės praeitis lieka ten kur ir turi būti - praeityje - ir ji ima vis labiau džiaugtis gyvenimo teikiamais malonumais. Iki tol, kol žmonės iš praeities ima vėl ją persekioti ir bando sužlugdyti viską, ką Greisė taip sunkiai kūrė - laimingą asmeninį ir šeimyninį gyvenimą.

Vienas didelis šios knygos minusas yra nuolatinis autorės bandymas atkreipti dėmesį į nuostabią Greisės išvaizdą. Kas dešimt puslapių netiesiogiai (ar tiesiogiai) paminima, kad mergina galėtų patraukti bet kurio vaikino dėmesį, nors Greisė to nenori. Kitas trūkumas yra per didelis Greisės „užsibuvimas“ kančiose ir pagiežoje - praeina labai daug laiko, kol ji ima vėl matyti šviesą savo gyvenime. Kita vertus, pagrindinės veikėjos gyvenimas buvo nepavydėtinas. Stebuklas, kad ji apskritai sugebėjo atsitiesi ir pasiryžo įgyvendinti savo svajones.

Kai kurios knygos vienos pasirodė nuobodžios, kartais net norėjosi baigti ją skaityti neužvertus paskutinio puslapio. Būta ir epizodų, kai kūrinio tempas greitėjo ir buvo neįmanoma knygos neskaityti, norėjosi pamatyti, kaip įvykiai klostysis toliau.

Rekomenduoju perskaityti šią knygą tiems žmonėms, kurie mėgsta veikėjus, pasiryžtančius atkeršyti piktadariams už praeityje patirtas skriaudas. Kalbant apibendrintai, knyga prikaustanti ir įdomi. Neveltui ją parašė viena populiariausių mūsų laikų rašytojų, Danielė Styl.