Padermė

Romanas „Padermė“ tai pirmoji planuojamos vampyrų trilogijos dalis, kurią parašė Giljermas Del Toras (Guillermo Del Toro) ir Čakas Hoganas (Chuck Hogan). Giljermo pristatinėti nereikia, tai žinomas kino režisierius, sukūręs „Pragaro vaikį“ ir „Pano labirintą“. Tuo tarpu Čakas Hoganas yra nemažai apdovanojimų pelnęs rašytojas, kurio pastarieji mistiniai trileriai sulaukė didžiausių kritikų pagyrų. Susivieniję ir sujungę savo talentus, jie nusprendė sukurti geriausią šiurpą keliantį trilerį, kokio man jau seniai neteko skaityti (o skaitau labai daug!).

„Padermė“ iš kitų siaubo ar fantastinių romanų išsiskiria visų pirma savo konstrukcija. Čia istorija pasakojama ne iš vieno personažo pozicijos, bet daugelio herojų lūpomis. Greiti perspektyvos pasikeitimai primena besikeičiančias filmo scenas. Skaitydamas kartais nenorom įsivaizdavau šią knygą kaip filmą, tačiau tai tik privalumas. Labai įdomu skaityti, kaip personažai interpretuoja tą patį įvykį – taip galima sekti veikėjų mintis, jų požiūrį. Tai nėra visiškai nauja idėja, tačiau dar nesu skaitęs taip parašytos šio literatūrinio žanro knygos.

Knygoje susimaišo šiuolaikinio siaubo ir detektyvo žanrai. Vampyrizmas užkrečiamas, plečiasi kaip parazitinis virusas ir galiausiai užvaldo užkrėstąjį. Kartą užkrėstas, žmogus ima mutuoti ir įgyja naują formą ir funkciją – ieško kitų aukų, kuriems galėtų perduoti užkratą. Vampyrizmas tampa panašus į epidemiją, aukų skaičius ima augti geometrine progresija. Taip skaitytojui primenama gan pagrįsta bioterorizmo ir pandeminio gripo grėsmė pasaulyje. Terorizmo temą autoriai plėtoja ir toliau, pagrindine veiksmo vieta pasirinkdami patį Niujorko centrą. 

Jei nekontroliuojama virusinė infekcija jūsų neįbaugino, autoriai paruošė dar ne vieną „siurprizą“. Vienas jų – zombių terorizmas. Viruso užvaldyti žmonės netenka visų savo pojūčių, tačiau mirusiajam atsikėlus, jo instinktai daryti betvarkę išlieka. Pasekmės siaubingos. Visiška socialinė netvarka, visiškas žlugimas, be galimybės susigrąžinti ankstesnę visuomenę. Visa tai apibūdinčiau taip – klasikinis, bet vis dar įtaigus zombių proveržis. 

Šiame kūrinyje netrūksta super galių turinčių Drakulų ir panašiai. „Padermė“ yra tiesmukai klasikinė siaubo knyga. Vampyrai čia nesiskiria nuo tų, kuriuos matydavome senuose filmuose. Pats kūrinys nė kiek neprimena šiuolaikinės paranormalios romantinio žanro literatūros. 

Subalansuoto stiliaus, kupinas siaubo ir konspiracijų trileris „Padermė“ turėtų visų pirma patikti žmonėms, kuriems jau atsibodo skaityti apie nerealią vampyrų meilę. Beje, ši knyga – tai trilogijos pradžia. Jei autoriai išdrįso pateikti skaitytojams tokią pirmąją dalį, sunku įsivaizduoti, kas gali nutikti toliau.