Missa Vilnensis

Devynioliktoje savo knygoje T. Sakalauskas kviečia skaitytoją drauge keliauti po senąjį Vilnių, tyrinėti ir kalbinti jo kultūrinį palikimą bei kūrėjus. „Kūryba – tai nesibaigiančios mišios“, - Jono Meko žodžius prisimena autorius. „Missa Vilnensis“ – tai kūrėjų dialogas, susitikimai kultūrinėse kryžkelėse ir šventa auka Vilniui, atnašaujama vien iš jo kūrėjų.

Ši knyga apie senojo Vilniaus kūrėjus, jautrius dvasinėms realybėms, - nuo senų pagonybės laikų iki mūsų dienų.

Vilnius - ypatingas, unikalus miestas, kuriame žmogaus kuriamoji architektūra organiškai susijusi su gamta - su supančiomis kalvomis, vandenimis, žaluma. Žvelgdamas nuo kalvų į Vilniaus senamiesčio slėnį, iš kurio auga, kyla šventyklų bokštų bokštai, pajunti sklindančią dvasinės energijos aurą. Čia suartėja, susieina viršus ir apačia. Žemę ir dangų sujungia tekantys vandenys, medžiai, kalvos, kylančios šventyklų smailės ir kupolai. Tai - Pažadėtoji žemė.

Mūsų sostinę nuo seniausių laikų iki dabarties dienų kūrė įvairių tautybių ir tikėjimų žmonės: anoniminiai statybininkai, kilmingi fundatoriai, architektai, dailininkai, poetai, muzikai, Vilniaus universitetas, vienuolijos, istorikai, tyrinėtojai, restauratoriai ir gausybė kitų kūrybingų žmonių...

Vilnių nuolat puolė visokios negandos – karai, gaisrai, marai, okupantai. Griovė, trempė, naikino – bet nesugriovė, nesunaikino. Jis vis prisikeldavo – vis kitoks, bet nepraradęs ryšio su didžiąja globtimi. Išsaugojęs įvairių tautų ir religijų darną. Nesibaigianti griovimo ir statymo drama – senojo Vilniaus likimas. Kūrybinės galios suformavo ypatingą, sakralinį miestą...

Tą senojo miesto „sielos melodiją“ man padėjo išgirsti tikrieji vilniečiai. Tai – istorikai Edvardas Gudavičius, Alfredas Bumblauskas, Rimantas Jasas, Vilniaus istorijos tyrinėtojas Antanas Rimvydas Čaplinskas, archeologas Vytautas Urbanavičius, architektūros istorikai Napoleonas Kitkauskas, Kristyna Makowska,  paminklosaugininkė Gražina Drėmaitė, filosofai Krescencijus Stoškus, Romualdas  Ozolas, etnologas Libertas Klimka, literatūrologai Viktorija Daujotytė, Juozas Tumelis, kalbininkas Arnoldas Piročkinas, poetai Justinas Marcinkevičius, Marcelijus Martinaitis, Vytautas Rubavičius, prozininkas Jurgis Kunčinas, kultūrologas Leonidas Donskis, muziejininkas Romualdas Budrys, menotyrininkė Aldona Dapkutė, dailininkai Petras Repšys, Antanas Kmieliauskas, Nijolė Linas Katinas, architektas Henrikas Šilgalis, kompozitoriai Onutė Narbutaitė, Bronius Kutavičius, Gintaras Sodeika, muzikologas Edmundas Gedgaudas,  fotografas Paulius Normantas, ekonomistas Vytautas Balčiūnas, daktaras Povilas  Čibiras, kunigas vienuolis Julius Sasnauskas...

Autorius (Pradžios žodžiai)

Tomas Sakalauskas sukūrė naują, savitą  raštijos žanrą, ir dabar su kiekviena knyga vis plečia jo galimybes, ieško ir randa naujas formas kūrybos ir kūrėjo problematikai atskleisti. Intelektualus ir originalus T. Sakalausko mąstymas, subtilus ir įtaigus jo stilius.

T. Sakalausko knygos įrodo, patvirtina, kad Lietuva niekada nebuvo „išdegusi žemė“, kad visais laikais buvo kūrėjų ir mąstytojų, išsaugojusių didesnę ar mažesnę dvasios nepriklausomybę. Tokiu būdu aktualizuojama kultūros atmintis: tiktai atsimenanti kultūra gyva.

Justinas Marcinkevičius