Metai su Pauliumi. Atsiminimai apie Paulių Širvį

Šioje knygoje garsūs rašytojai, šeimos nariai, giminaičiai, vaikystės ir jaunystės draugai pasakoja apie poetą Paulių Širvį (1920-1979), to meto visuomenės nuotaikas, pažeria įsimenančių detalių apie XX amžiaus antrosios pusės Vilnių, jo gatves, kavines, bohemos papročius. Aptariama ir P. Širvio kūryba, jos sąsajos su folkloru.

1991-aisiais, praėjus 12 metų po poeto mirties, pasirodė pirmoji atsiminimų apie Paulių Širvį knyga „Kol Nemunas bus...", kurioje pateikti poetą artimiau pažinojusių žmonių liudijimai, jam skirti eilėraščiai, jo paties poezija, nepatekusi į rinkinius.

Vėliau buvo išleistos kelios pavienių autorių – Rimanto Šavelio, Alfonso Krasausko, Stasio Lipskio bei Edvardo Uldukio atsiminimų arba biografinės knygos. Jos tapo brangia skaitytojų – Pauliaus Širvio talento gerbėjų – savastimi. Tačiau norėjosi platesnio panoraminio žvilgsnio į poeto gyventą laikmetį bei asmenybę. Reikėjo paskubėti, nes P. Širvio bendraamžiai ir bičiuliai, jį gerai pažinoję, patys pamažu iškeliauja į Amžinybę, daug įdomaus nusinešdami su savimi... Nes, „kas neužrašyta, nugrimzta į laiko tamsybes ir užmarštyje dingsta, o kas aprašyta – įdvasinta lieka". Todėl ir gimė ši knyga - „Metai su Pauliumi“.

Visi atsiminimai (išskyrus Jono Avyžiaus, Laimono Noreikos ir Alfonso Krasausko) specialiai rašyti šiai knygai 2004-2007 metais.

Pirmoje dalyje „Niekada negrįžęs iš karo" pateikiami bendraamžių rašytojų, gerai pažinojusių poetą kasdienybėje, ir jaunesnių bičiulių atsiminimai, aprašytos susitikimų akimirkos.

Antroji dalis „Tai aš - Paulius" – tarsi poeto „asmenika" - spausdinama autobiografija, lyg jos tąsa esė apie tėviškę „Tu, tik Tu gražiausia", laiškas jaunystės laikų mylimajai, dienoraščio fragmentai, artimiausių žmonių ir kraštiečių atsiminimai, paimti iš Rokiškio J. Keliuočio bibliotekos archyvo ir Maironio lietuvių literatūros muziejaus 1982 m. biržely rengtos literatūrinės ekspedicijos, kuriai vadovavo muziejininkė Aldona Ruseckaitė.

Alfas Pakėnas