Mėlynasis mėnulis

Evės gyvenimas gerėja. Praeityje ji prarado visą savo šeimą, net šunį. Ji negali pasukti laiko atgal, todėl džiaugiasi, kad jos gyvenimas šiuo metu yra geriausias, koks tik begali būti esant tokioms aplinkybėms. Ji ilgisi savo jaunesniosios sesutės Rilės, pažadėjusios atsiųsti ženklą iš anapus – tačiau kol kas Evė nieko iš jos nesulaukė. Kartais ji pagalvoja, kad būtų buvę geriau, jei Rilė būtų pasilikusi, nors širdyje ji jaučia, kad Rilei jau buvo metas judėti toliau. Tačiau net mažosios sesers vaiduoklis buvo geriau nei šiuo metu ją apgaubusi tuštuma.

Evės gyvenimui prasmės suteikia jos didžioji meilė, Deimenas. Jis toks kantrus ir švelnus, be to, mylėjo ją virš 400 metų, kartu patirdamas daug sielvarto ir nesėkmių. Deimenas nė kartą matė jos mirtį. Po Drinos mirties jie pagaliau gali būti kartu ir mėgautis nemirtingu gyvenimu drauge.

Tačiau jie nežino, jog Drina nėra vienintelė niekšinga, persisunkusi neapykantos syvais nemirtingoji. Įsiveržęs į jų gyvenimą Romanas taip pat yra kupinas neapykantos ir trokštantis keršto. Netekęs savo mylimosios – Drinos, jis prisiekė, kad Evė ir Deimenas bus prakeikti ir niekuomet nepažins meilės. 

Pakanka vieno galingo Romano smūgio ir Evės gyvenimas pavirsta pragaru. Ji netenka visų savo draugų, o Deimenas nebegali prisiminti, kodėl ji buvo jam pati svarbiausia. Samerlandas tapo paslaptinga vieta, labiau gluminančia nei žavinčia. Ar Evė priims teisingą sprendimą? Ar ji atspės, kas verčia Romaną elgtis taip beprotiškai?

A. Noël „Mėlynasis mėnulis” – puiki knyga iš „Nemirtingųjų“ serijos. Joje mes sužinome apie Deimeno gyvenimą iki Evės, našlaičius, supusius jį iki jiems susitinkant. Knygoje mums atskleidžiama, kad Deimenas nebuvo toks tobulas, kaip manėme. Jis ima siekti to, kas neįmanoma tik tada, kai sutinka Evę. Jo vieninteliu siekiu tampa tobulas gyvenimas su ja.

Knygoje „Mėlynasis mėnulis” mes tikimės perskaityti, kaip Deimenas ir Evė ilgai bei laimingai gyvena po visų patirtų išbandymų. Deja, į jų gyvenimą įsiveržia Romanas, siekdamas jiems atkeršyti. Mes stebime, kaip Deimenas vis tolsta ir tolsta nuo Evės, kaip jis tampa asmeniu, kurio ji nebepažįsta. Bet Evė vistiek jį myli.

Vienintelis dalykas, kurio ji gali imtis, kad susigrąžintų mylimąjį, yra pabandyti panaikinti prakeiksmą. Bet ar prakeiksmo panaikinimas tikrai grąžins tai, kas tarp jų buvo? Ar amžina meilė tarp Evės ir Deimeno yra tikra?