Meilužis ispanas

Na, ir ką gi čia turime... Manote, eilinis romanas moteriškai auditorijai? Saldus, jausmingas, parašytas rubrikos “Pasipergyvenkim…” stiliumi? Sprendžiant pagal pavadinimą, galima būtų laukti kažko būtent tokio. Iš dalies taip ir yra. Tačiau, atrodo, čia bandoma pretenduoti dar ir į šį tą rimtesnio. Nagrinėjamas gana problematiškas klausimas: ko gi galų gale reikia, kad tūla moteriškė būtų laiminga? Šioje knygoje pateikti du labiausiai paplitę scenarijai. Tradicinė šeima su rūpestingu vyru, jaukiais namais ir būriu vaikų iš vienos pusės ir karjeros siekiančios, savą verslą kuriančios, daug keliaujančios vienišės gyvenimas iš kitos. Šiems dviems priešingiems poliams atstovaujančios moterys - seserys dvynės. Tačiau, kaip paaiškėja, nė vienas iš šių dviejų kelių negarantuoja laimės be rūpesčių, netemdomos jokio debesėlio. Negalima turėti visko. O labiausiai, kaip tyčia, norisi kaip tik to, ko neturi. Taigi nieko keisto, kad lietingoje Anglijoje su paaugliais vaikais kariaujanti namų šeimininkė su pavydu galvos apie saulėtoje Ispanijoje meilės romanu besimėgaujančią laisvą seserį, o pastaroji tuo tarpu trokš namų židinio jaukumo, stabilumo, savos šeimos ir – svarbiausia – kūdikio. Norėti nedraudžiama, bet su įgyvendinimu šiek tiek sunkiau, nes pasirodo, kad tobulasis vyro idealas net girdėti nenori apie tėvystės džiaugsmus. Jis iškelia aiškią sąlygą – vaikas arba aš. Pasikliaudama tipišku moterišku optimizmu (ai, padarysiu, o paskui jau žiūrėsim, kaip ten bus) ir, matyt, tikėdamasi, kad viską dar bus galima pakreipti į gerąją pusę, ji surizikuoja...

Kaip galima šią knygą įvertinti? Hm... Knyga paprastai mus sujaudina tiek, kiek surandame joje mums pažįstamų jausmų ir situacijų. Kažkiek save šioje knygoje galbūt suras apie puodus besisukančios gausaus atžalų būrio mamos, kažkiek – karjeros siekiančios verslininkės, po griežtais dalykiniais kostiumėliais slepiančios šeimos ilgesį. Manęs ši knyga “neužkabino”. Pasigedau vienijančios idėjos, ašies, apie kurią suktųsi veiksmas. Paėmęs į rankas kvailoką meilės romaną, bent jau žinai, kad nieko ypatingesnio iš jo tikėtis nereikia. Čia lyg ir norima pasakyti kažką daugiau, bet… tas “kažkas” taip ir lieka nepasakyta.