Meilės istorija

„Meilės istorija“ — tai antrasis Nikolės Kraus romanas. Tai komplikuota istorija, kurią sunku trumpai aprašyti ir kuriai sudėtinga sudaryti gražią ir tvarkingą turinio santrauką. Vienas šios knygos bruožų yra tas, kad pateikiama istorija nuolat keliauja laiku pirmyn-atgal, ir yra pasakojama net kelių veikėjų vardu, kartais laiškų, kartais dienoraščių forma, o kartais istorija tampa lyg romanu romane (knyga taip pat neatsitiktinai pavadinta „Meilės istorija“). Kitas knygos bruožas tas, kad ji yra lyg viena didelė paslaptis, kuri, vystantis turiniui, atskleidžia veikėjų vardų pasikeitimus, išdavystes ir paslaptingas asmenybes.

Tikriausiai geriausias būdas išnagrinėti knygą „Meilės istorija“ yra pristatyti pagrindinius du jos veikėjus. Vienas iš jų yra pagyvenusio amžiaus Leopoldas Gurskis, galima sakyti, beviltiškai tragiškas veikėjas, gyvenantis apleistame ir vargingame bute Niujorke. Bijodamas to, kad jis tapo nematomas visam likusiam pasauliui, Leo ima stengtis, kad būtų pastebimas kiekvieną dieną, nesvarbu, ar dėl tikslingo kavos išpylimo ant savęs paties Starbucks restorane, ar pasisiūlymo savanoriškai nuogam pozuoti piešimo kursuose.

Kilęs iš Lenkijos, Leo emigravo į Niujorką po antrojo pasaulinio karo. Jo širdį sudaužė Alma – vienintelė mergina, kurią jis kada nors mylėjo. Jis taip pat turi sūnų, kuris net nenutuokia apie tėvo egzistavimą. Dabar, artėdamas prie gyvenimo pabaigos, Leo dažnai susimąsto apie savo gyvenimo prasmę, apie tai, ką jis paliks po savęs, kai jo nebebus šiame pasaulyje. Jis galvoja taip: „Pabaigoje viskas, kas iš tavęs lieka – tai tik tavo nuosavybė. Galbūt būtent dėl šios priežasties aš niekada negalėjau prisiversti ir ką nors išmesti. Galbūt todėl aš sukaupiau visą savo pasaulį, su viltimi, kad kai aš mirsiu, bendra mano turimų daiktų suma bus didesnė nei gyvenimas, kurį aš nugyvenau“. Tačiau Leo nenutuokia, kad jam priklauso neįtikėtino dydžio palikimas, kurio dėka jis nebebus nematomas pasauliui.

Netoli nuo Leo Gurskio, taip pat Niujorke, gyvena Alma Singer, pavadinta jos mamos mėgstamiausios knygos herojės vardu. Alma yra penkiolikmetė mergina, ketinanti tapti gamtos tyrinėtoja. Savo užrašų knygelėje ji rašosi įvairias pastabas, kurias yra pavadinusi „Kaip išgyventi miške“. Ji stengiasi klasifikuoti savo pasaulį ir dėlioja žodžius rūpestingu mokslininkės tonu ir stiliumi. Alma ir jos jaunesnis brolis Birdas kartu išgyvena tėvo mirtį, Jų mama yra vertėja. Ji gauna stebėtinus komisinius iš paslaptingo nepažįstamojo, paprašiusio į anglų kalbą išversti sunkiai suprantamą ispanišką knygą, pavadintą „Meilės istorija“. Alma prisigalvoja įvairių romantinių fantazijų apie nepažįstamąjį, kuris bendrauja tik laiškais. Ji leidžiasi į ieškojimus, norėdama surasti laiškų autorių — ji sužavėta romano autoriaus ir norėtų daugiau sužinoti apie tikrąją knygos heroję Almą, kuri taip įkvėpė rašytoją.

Pabaigoje Leo ir Alma susitinka stebėtinu ir neįtikėtinu būdu. Nikolės Kraus knyga „Meilės istorija“ savo daugiasluoksniu siužetu primena daugelį Paulo Austerio romanų. Kraus proza yra neįtikėtinai įvairiapusė, ji meistriškai naudoja stilistines priemones, siekdama atskirti istorijos pasakotojų balsus. Romanas yra tikrai puikiai sudėliotas. Paslaptinga istorija vietomis tampa komiška, kartais mitinė, o svarbiausia — ji yra gili ir veriančiai liūdna.