Mano geriausios draugės dukra

Šią knygą nusipirkau, nes jau buvau skaičiusi kitą autorės romaną („Zefyrai pusryčiams“), kuris man pasirodė lengvas ir malonus skaitinys. Į „Mano geriausios draugės dukrą“ žiūrėjau įtariai – gražus knygos viršelis, „išblizginta“ anotacija – tačiau galiausiai nesigailiu perskaičiusi šią knygą.

Siužeto linija

Kemrinos sužadėtinis Neitas permiegojo su jos geriausia drauge Adele ir ši pagimdė jo vaiką. Sužinojusi apie išdavystę, Kemrina išbraukia Neitą, Adelę ir jų dukrą Tegan iš savo gyvenimo ir persikrausto iš Londono į Lydsą. Tačiau po kelerių metų Adelė susisiekia su ja: ji miršta ir nori, kad Kemrina įsivaikintų Tegan.

Kemrina, kuri niekada nenorėjo turėti vaikų ir iki šiol mėgavosi nerūpestingu gyvenimu, pirmenybę teikdama karjerai, dabar privalo pasirinkti. Ar ji gali išpildyti mirštančios draugės prašymą ir pasiimti vaiką, kuris taip smarkiai primena jai Neitą ir jos širdį sudaužiusią išdavystę?

Pirmos mano mintys buvo tokios: kokia fantastiška (ir originali) siužeto mintis! Prieš tai jau buvau perskaičiusi pirmuosius du knygos skyrius autorės internetiniame puslapyje ir jie pasirodė daug žadantys. Pirmasis skyrius, kuriame įvykiai pasakojami iš Adelės pusės, yra širdį griebiantis. Antrasis, kuriame pasakotojos vaidmenį perima Kemrina, vaizduoja ją kaip linksmą, gyvybingą asmenybę, dar nesuvokiančią, jog jos gyvenimas pradeda žlugti.

Deja, likusioji knygos dalis neišlaiko šio aukšto pasakojimo lygio. Tai malonus ir lengvas skaitinys, tačiau, mano manymu, autorė pilnai neišnaudojo puikios siužeto idėjos. Toliau Kemrinos ir Tegan santykiai nubloškiami į antrą planą.

Iš esmės Kemrina patenka į meilės trikampį su naujuoju vaikinu, kuriam be galo patinka Tegan, ir Neitu, savo buvusiu sužadėtiniu bei Tegan tėvu, kuris neseniai apie tai sužinojo ir dabar bando susitaikyti su mintimi, jog yra tėvas. Manau, jog Kemrina, kaip personažas, kurio gyvenimas iki šiol sukosi apie karjerą ir vakarėlius, pernelyg lengvai susitaikė su Tegan atėjimu į jos gyvenimą – jai labiau rūpi klausimas, kurį iš dviejų vyrų ji turėtų pasirinkti. Tai labai nuvilia, kadangi autorė galėjo žymiai labiau išplėtoti siužetą.

Aš tikėjausi skaityti apie tai, kaip Kemrina stengiasi „per vieną naktį“ tapti vieniša penkiametės mergaitės „mama“, tačiau viskas pasirodė pernelyg paprasta. Be to, staigus Luko prisirišimas prie Tegan taip pat manęs neįtikino. Esu įsitikinusi, kad, jei nekęsčiau savo boso, neleisčiau penkiamečiui vaikui imtis iniciatyvos ir kviesti jį visur dalyvauti kartu!

Taip pat nesuprantama, kaip Adelė galėjo leisti savo tėvui ir pamotei kurį laiką prižiūrėti Tegan – juk jie smurtavo prieš pačią Adelę, kai ji buvo dar vaikas. Asmeniškai aš geriau leisčiau įsikišti socialinėms tarnyboms, kad vaikas laikinai būtų priglaustas vaikų namuose, tačiau nepalikčiau jo su smurtautojais, net jei jie ir yra šeimos nariai.

Ne visas siužetas yra blogas ir painus – keblios situacijos, į kurias papuolė Kemrina, veikiausiai yra paimtos iš tikro gyvenimo. Aš tikrai norėjau sužinoti, kokia bus atomazga, tačiau, turiu pripažinti, jog ji man visai patiko. Kai kurios detalės buvo jaudinančios, tačiau nepasakyčiau, kad būčiau norėjusi nubraukti ašarą.

Personažai

Kemrinai priglaudus Tegan, daug rūpesčių nekilo tikriausiai dėl to, kad šios mergaitės elgesys yra nenatūraliai geras. Daugiau ašarų ir pykčio priepuolių būtų padarę jos personažą labiau išbaigtu. O ir pačios Kemrinos personažas man nepasirodė patrauklus. Jaučiau jai užuojautą, tačiau visgi ji atrodė šalta, nenatūrali, todėl man ir nepatiko. Galbūt ji tiesiog per daug netikroviška. Daug emocijų nesukėlė ir Lukas su Neitu. Tiesą pasakius, labiausiai man patiko Adelė, personažas, kuris knygoje pasirodė palyginus trumpai.

Rašymo stilius

Nekaltinu autorės dėl skurdaus stiliaus. Kaltinu redaktorių. Knyga skaitosi kaip pirmasis juodraštis, vietomis stilius yra visai prastas. Nuolat kartojamas Tegan „jūros žalumo“ akių aprašymas yra erzinantis, kaip ir gramatinės klaidos, pavyzdžiui, „Jis buvo ten stovėjo“ (turėtų būti „Jis ten stovėjo“).

Šiai knygai labai trūksta gero, tvarkingo redagavimo, tiesą sakant, nustebčiau, jei ji apskritai buvo redaguota.

Apibendrinimas

Apibendrinant, tai nėra pati blogiausia kada nors mano perskaityta knyga. Vis dėlto, ji mane nuvylė, kadangi tikėjausi žymiai daugiau. Jei ieškote lengvo romantiško skaitinio, ši knyga puikiai tiks, tačiau turėkite omenyje, kad pagrindinė siužeto linija yra apie Kemrinos meilės trikampį, o ne Tegan įvaikinimą.