M. K. Čiurlionis: tarp simbolizmo ir modernizmo

M. K. Čiurlionis yra vienas iš nedaugelio Lietuvos meno asmenybių, kurių kūryboje tarsi daugiabriaunėje prizmėje atsispindi ir persipina mintys ir idėjos, siekiai ir troškimai, aktualūs ir būdingi devynioliktojo ir dvidešimtojo amžių sandūros visos Europos kultūrai. Šio dailininko kūryboje, brendusio Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir išsiskleidusioje Lietuvos ir Rusijos meno pasaulyje, transformavosi įvairiausios XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Europos meno idėjos, tame tarpe ir modernistinės.

Šios monografijos tikslas – atskleisti kūrybines idėjas ir dvasinius saitus, jungusius lietuvių menininką su amžininkais vakarų ir Rytų Europoje, Rusijoje, Skandinavijoje. Darbe siekiama apibrėžčiau nustatyti M. K. Čiurlionio kūrybos idėjinius ir formaliuosius sąryšius su XIX a. – XX a. pradžios Europos menu, ir iš naujo aptarti jo kūrybos modernumo klausimą ir sąryšius su anuomet Europoje dar tik gimstančiu modernizmu.

Pirmiausiai aptariami M. K. Čiurlionio santykiai su lenkų simbolizmu, po to pereinama prie ryšių su tusų menu ir galiausiai parodomas jo kūrybos giminingumas šiaurietiškam skandinavų simbolizmui. Tokia sąsaja leido vėliau M. K. Čiurlionį susieti ir lyginti su jo amžininkais, Europos abstrakčiosios dailės ir kitų modernizmo srovių pradininkais.

M. K. Čiurlionio biografija ir kūryba klostėsi įvairiausių tarptautinių ryšių poveikio lauke. Todėl atspirties tašku šioje studijoje pasirinkta kraštų, kuriuose formavosi lietuvių dailininko asmenybė ir kūryba – Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, meno reiškiniai ir jų tarpusavio sampynos tendencijos, ryškėjusios bendrame su Vakarais intelektualiniame fone, o ne vien vakarietiškos meno istorijos faktų šviesoje. Tai nereiškia, kad šiame darbe atsisakoma minties įterpti M. K. Čiurlionio kūrybą į solidžios, iš esmės jau parašytos XX a. Europos meno istorijos puslapius. Menotyrinis diskursas per europietiško meno prizmę ją papildo vienu kitu spalvingesniu štrichu, parodo vakarietiškų XIX a. pab. ir XX a. pr. (labiausiai – prancūziškų) tradicijų gyvybingumą žymiai platesniame meniniame areale, o svarbiausia, giliau atveria M. K. Čiurlionio savitumą ir kūrybinę potenciją, kuri galbūt ir nebuvo pilnai atsiskleidusi.

Rasa Andriušytė-Žukienė

Rasa Andriušytė-Žukienė – dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė (2000), Lietuvos dailės istorikų draugijos ir Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) narė, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja. 1986 m. baigė Vilniaus Dailės akademiją, 1987 – 1993 m. dirbo nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. Yra surengusi M. K. Čiurlionio ir jo amžininkų kūrybos parodų, Lietuvos ir užsienio spaudoje parašiusi nemažai straipsnių įvairias XX a. dailės istorijos ir dabarties meno klausimais. Studija „M. K. Čiurlionis: tarp simbolizmo ir modernizmo – pirmoji autorės monografija.