Linksmam būti yra sunkiausia

Antanas Vaičiulaitis gimė 1906 m. birželio mėn. 23 d. Didžiųjų Šelvių kaime prie Vilkaviškio. Jis studijavo lietuvių ir prancūzų literatūras Teologijos-filosofijos fakultete Lietuvos universitete Kaune, o po to dar tęsė prancūzų literatūros studijas Grenoblio universitete ir Sorbonoje. 1934-35 metais buvo gimnazijos mokytojas Kaune, 1938-40 m. dirbo Eltoje ir taip pat skaitė paskaitas Vytauto Didžiojo universitete. 1940 m. pradėjo dirbti Lietuvos diplomatinėje tarnyboje, Lietuvos ambasadoje Romoje. Po kiek laiko jam teko emigruoti į JAV. Kurį laiką mokė JAV karinių pajėgų kalbų mokykloje. Tada vėl grįžo į akademinį gyvenimą — dėstė prancūzų kalbą Scrantono universitete 1947-51 metais. Nuo 1951 m. dirbo ,,Amerikos balse".

Vaičiulaitis savo literatūriniais raštais plačiai bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje. Daugiausia pasirašinėjo Aug. Raginio slapyvardžiu. Redagavo Ateitį, Studentų žodį, Aidus. Parašė kritinę studiją Natūralizmas ir lietuvių literatūra (1936). Kartu su Juozu Ambrazevičium ir Jonu Grinium parengė vadovėlį Visuotinės literatūros istorija, II d., (1932).

Pirmieji Antano Vaičiulaičio pasirodymai spaudoje buvo jo eilėraščiai ir pasakojimai. Pirmoji knyga — 1932 m. išleistas apsakymų rinkinys vaikams Vakaras sargo namely, kurį sekė Mūsų mažoji sesuo. 1933 m. pasirodė Vidudienis kaimo smuklėje. Jo vienintelis romanas Valentina atspausdintas 1936 m., išeivijoje pakartotas 1951 m. Apsakymų rinkiniai: Pelkių takas (1939), Kur bakūžė samanota (1947), Pasakojimai (1955), pasakų rinkinys Auksinė kurpelė (1957), padavimų knyga Gluosnių daina (1966), Vidurnaktis prie Šeimenos (1986). Išleistos taipgi Antano Vaičiulaičio kelionių dvi knygos: Nuo Sirakūzų lig Šiaurės elnio (1937) ir Italijos vaizdai (1949). Nesvetima Vaičiulaičiui buvo ir poezija, jos rinkinys Ir atlėkė volungė pasirodė 1980 m. Antantas Vaičiulaitis yra pateikęs puikių vertimų į lietuvių kalbą. Čia išskirtinai minėtina Oskaro V. Milašiaus kūryba: jo poezijos rinktinė Septynios vienatvės (1979) ir garsioji draminė misterija Miguel Manara (1937 ir 1977).

Antano Vaičiulaičio (1906.VI.23-1992.VII.22) vardas mokyklose ir auditorijose po ilgos pertraukos aiškiau pasigirdo tiktai pastaraisiais laikais, po naujosios Nepriklausomybės paskelbimo. Netgi tie, kurie vidurines ar aukštąsias mokyklas yra jau seniai palikę, Šio talentingo Lietuvos rašytojo kūrinius (geriausiu atveju - tiktai kai kuriuos) skaitė patekę į kokio anos Nepriklausomybės laikų inteligento biblioteką, užtikę panašių raštų apsišvietusio kaimiečio pirkioje arba studijų metais gavę leidimą prieiti prie vadinamųjų specialiųjų fondų. Šiandien, kai visi Antano Vaičiulaičio raštai jau sudėti mūsų bibliotekose arba namie knygų lentynose, kaži kaip net nejauku pagalvoti, o dar nejaukiau ir sunkiau suprasti, kodėl sovietijos laikais jo raštų taip bijota, kodėl skaitytojas taip saugotas nuo tų raštų idėjų. Antanas Vaičiulaitis buvo ne tas rašytojas, kuris barškėdamas riedėtų kokiais nors plikos, paviršinės politikos keliais - ano meto ideologus gąsdino jo kūrybos žmogiškumas, pasaulėjautos giluma, krikščioniška žmogaus meilė, atjauta, skaidrus tos kūrybos liūdesys - kad žmogus taip dažnai turi suklupti, suklupęs bandyti atsikelti ir vėl sakyti, kad gyvenimas yra gražus.


Juozas Aputis

Šioje knygoje spausdinami romanas "Valentina" bei apsakymai"Vidudienis kaimo smuklėj", "Praloštas smuikas", "Apaštalų iškeliavimas", "Pelkių takas", "Rogės", "Tavo veido šviesa", "Padegėlis", "Šiaurietė", "Akmenų laukas", "Čipsintis žvirbliukas", "Pažaislio vienuolyno legenda", "Tarp šieno pradalgių".