Gintaras Beresnevičius – religijotyrininkas, rašytojas, eseistas. Jo mokslinių tyrimų kryptys – baltų religijų istorija ir religijotyra.
Šioje studijoje atskleidžiamas lietuvių religijos ir mitologijos sisteminis vaizdas, remiantis istorijos šaltiniais ir tautosaka, taip pat taikant lyginamąją religijotyrą. Dėmesys telkiamas į tai, kas buvo suprantama kaip Dievas, dievai, galia, mirtis, santykis tarp žmogaus ir didžiųjų jo gyvenimą sąlygojusių galių. Knygoje gausu baltų, graikų, skandinavų, slavų ir kitų tautų istorijos, mitologijos, tautosakos pavyzdžių, kuriais autorius grindžia keliamus teiginius ir įdomias hipotezes apie įvairius fenomenus: senuosius dievus, jų kultus, žynių instituciją, taip pat senosios religijos tąsą ir reliktus, papročių pavidalu pasiekusius mūsų laikus.
„Ugnis pradeda, ugnis užbaigia, kartu pratęsdama, naikindama ir gaivindama. Mirusysis, patikėtas ugniai, tiesiog patenka į kosminės regeneracijos vyksmą, į patį kosmogonijos procesą, ir jo „atgaivinimas“, jo atgimimas vyksta amžinajai ugniai tarpininkaujant“.