Leo ir Emi. Septintoji banga

[Nėra instrukcijos, kaip puoselėti laimę.
Kiekvienas jos ieško savaip ir ten, kur labiausiai tikisi rasti.]

Pažįstate Emį Rotner ir Leo Leikę? Tuomet Jums jau teko skaityti austrų žurnalisto ir rašytojo D. Glattauer’io ypatingą  meilės istoriją, užsimezgusią romane „Leo ir Emi. Kai pučia šiaurys“. Jums šis nepaprastas pasakojimas jau pamirštas reikalas, taip? Bet tik ne Emi ir Leo. Jus visiškai neturite supratimo, apie ką čia kalba? Tada trumpai, nuo pradžių...

Emi ir Leo, abudu perkopę 30 metų, ji ištekėjusi, jis gydosi žaizdas po nelaimingos meilės. Kartą, visiškai atsitiktinai dėl nelemtos (tikriausiai vis dėlto palaimintos) klaidos el. pašto adrese Emi atsiduria Leo pašto dežutėje. Dialogas, kuris prasideda tarp šių dviejų žmonių, labai greitai juos suartina. Abudu puikiausiai suvokia, jog virtualiame pasaulyje kur kas lengviau išpažinti jausmus negu realiame. Galų gale, po įsiaudrinusio virtualaus flirto, Emi ir Leo ryžtasi susitikti, tačiau paskutinę minutę jiems pritrūksta drąsos šiam sumanymui įgyvendinti. Leo gauna el. laišką nuo Bernhardo, Emi vyro, kuriame tas prašo pagaliau susitikti su juo žmona ir padėti tašką jų, fantazijomis paremtiems, absurdiškiems santykiams. Nieko nesakęs apie tai Emi, Leo išvyksta į Bostoną.

Romane „Leo ir Emi. Septintoji banga“ Emi parašiusi el. laišką Leo, gauna sistemos vadybininko automatinį pranešimą apie tai, jog pasikeitė gavėjo el. pašto adresas. Atrodytų tai jau tikrai viskas... Pabaiga to intymaus virtualaus bendravimo, tačiau nepraėjus nė metams, Leo grįžta ir gauna Emi laiškus. Nors jie taip ir nepasimatė, vis dėlto laikas neleido jiems pamiršti vienas kito.

„Tu visą laiką su manimi, visuose žemynuose ir jausmų kraštuose, kaip vaizduotės kūrinys, kaip tobulumo iliuzija, aukščiausia meilės sąvoka“, rašo Leo Emei. Jie nutaria  susitikti. Ir susitinka. Vieną kartą, po to antrą, o po to paaiškėja, jog per tuos devynis mėnesius, kol jie nesusirašinėjo, Leo gyvenime atsirado Pamela, moteris, kurią jis jautė galįs pamilti. Vėliau Leo papasakoja apie aplinkybes, dėl kurių jis beveik prieš metus nutraukė bendravimą su Emi: apie Bernardo laišką. Emi tikrai to nesitikėjo. Ir nenorėjo tuo tikėti. Jie su Leo susitinka trečią kartą ir praleidžia naktį kartu. Tokiu būdu Emi tarsi įgyvendina tai, ko prieš metus prašė Bernardas Leo, tačiau neįstengia pabaigti visų santykių. Naktį, praleistą kartu jie vadina savo nuopoliu, kadangi būvę fiziškai artimi, pirmą kartą gyvenime jautėsi tolimi dvaisiškai. Po to seka ketvirtas, penktas, šeštas susitikimas.

Ateina laikas, kai Emi ir Leo privalo keisti savo santykių statusą: arba juos nutraukti, arba suteikti realių apraiškų. Ir jie tai suvokia, kai pagaliau sulaukia SEPTINTOSIOS BANGOS. Ar septintoji banga pagaliau nuneš juos į realaus gyvenimo krantą ar dar labiau nugramzdins virtualioje saloje? Ar Leo liks su Pamela, o Emi tęs savo idilišką gyvenimą su Bernardu ir vaikais, o jų su Leo susirašinėjimas taps tik prisiminimu, vienu iš įdomesnių įrašų gyvenimo knygoje?

Tiesą pasakius, lygiai taip, kaip pirmoje šio romano knygoje ilgai negalėjau suprasti Šiaurės vėjo motyvo, taip pat šioje, nuo pat pradžių nekantriai laukiau pavadinime figuruojančios Septintosios bangos. Ji irgi pasirodė tik antroje knygos pusėjė ir apie ją taip pat paaiškėjo iš Emi lūpų:

„[…] Ir nenoriu be žodžių laukti septintosios bangos, apie kurią čia pasakojama. Pirmosios šešios bangos - nuoseklios. Jos viena su kita susijusios ir kiekviena apskaičiuojama remiantis ankstesne, jos harmoningos ir nekrečia staigmenų. Šeši bangų antplūdžiai gali skirtingai atrodyti tik iš tolo, bet jų tikslas - tas pats. Tačiau saugokis septintosios bangos! Iš jos gali laukti visko. Ilgą laiką ji nekrinta į akis, monotoniškai įsilieja į bendrą tėkmę, prisitaiko prie pirmtakių. Bet kartais ima ir prasiveržia kitaip. Visada tik ji, septintoji banga. Nerūpestinga, patikli, maištaujanti, plūsta viršum kitų, viską keičia. Jai nėra jokios praeities, o tik dabartis. Ir tada viskas verčiasi. Į gera ar į bloga? Tai gali spręsti tik tie, kuriuos ji užplūsta, kurie turėjo drąsos su ja susigrumti. Tik tie, kurie pasitaikė jos kely. [...]“

Tai kaipgi interpretuoti Septintąją bangą? Manau, yra keli variantai. Visų pirma, reiktų atkreipti dėmesį, jog Emi ir Leo susitiko septynis kartus. Ir būtent septintasis, nelyginant toji maištaujanti banga, iš esmės pakeitė šių chat‘ininkų gyvenimą. Antra, toji banga galėtų būti įsitikinimas, teigiantis, jog gyvenimas tarsi jūra, banguojantis ramiomis, kartais net monotoniškomis bangomis, o kartais prasiveržiantis septintąja maištauti linkusia banga. Trečia, tebūnie vieta jūsų fantazijai.

D. Glauter‘io romanai man patiko abu. Tiek pakerėjo viršeliai, puikiai atvaizduojantys knygų dvasią, tiek rašymo stilius. Skaitymas tikrai neprailgo.