Lengviausias

Neapsigaukite, „Lengvumo“ lengvumas nelengvas. Ji puola savo tariamu lengvumu, lyg pensininkas, besišypsantis iš reklamos su užrašu „Seniausias vegetaras“. Šiuo sakiniu anaiptol nenoriu pasakyti, kad

1. knygą parašė pensininkas
2. knygą parašė vegetaras
3. knyga yra skirta pensininkams
4. knyga yra skirta vegetarams
5. knyga yra apie pensininkus
6. knyga yra apie vegetarus

Romanas „Lengviausias“ tiesiog toks yra. Yra mums, apie mus. Tai gali būti knyga apie meilę. Draugytę. Paslaptį. Gali ir nebūti.

Tai knyga, kurioje svarbus kiekvienas žodis. Kiekvienas sakinys. Nors galima pasirinktą žodį, sakinį ar net skyrių praleisti. At your own risk, kaip sakoma.

„Lengviausias“ – tai knyga, kurią nori „išcituoti“ visą. Todėl šiame atsiliepime citatų nebus.

„Lengviausias“ – tai knyga, kurią norisi padovanoti draugui. Tada susėsti ir skaityti kiekvienas sau. Ar kiekvienas – kitam. Ir kikenti sau tyliai. Ar garsiai juoktis.

„Lengviausias“ – tai knyga, apie kurią norisi pranešti pasauliui. Ir kartu – turėti ją tik sau.

„Lengviausias“ – tai knyga apie gyvenimą, nors pagrindinė heroje miršta joje bent porą kartų. Na ir kas. Būna žmonių, kurie miršta kasdien. Ir nieko, gyvena sau laimingi.

„Lengviausias“ – tai žodžio pergalė prieš siužetą. Nors kas čia tokio, siužetas jau kadaise buvo nušautas.

„Lengviausias“ gali virsti „sunkiausiu“ – viskas priklauso tik nuo žiūros taško.

„Lengviausias“ – tai knyga, kuri (greičiausiai) taps kultine. Kultine, taigi ne kiekvienam. Kultine, taigi žinia apie ją bus perduodama iš lūpų į lūpas. Šušušušu, ar jau skaitei „Lengviausią“? Burburbur, kas turi paskolinti „Lengviausią“? Help help, iš kur gauti „Lengviausią“?

Nors gali būti, kad „Lengviausio“ niekada ir nebuvo, o šitas kuklus atsiliepimas jums prisisapnavo.