Laužiu antspaudą

„Laužiu antspaudą“ - ketvirtoji poeto Rimvydo Stankevičiaus eilėraščių knyga, kurioje nuo tradicinių eilėraščių formų taip būdingų ankstesniems eilėraščių rinkiniams pereinama prie nevaržomo, itin jautraus kalbėjimo gyvenimo ir mirties temomis.

Šiais laikais, kai poezija pavadinama bet kas,- tikros poezijos labai nedaug, o tikrų poetų, kaip visada, gal dvylika. Jau ankstesniąja knyga Rimvydas Stankevičius įrodė, kad yra vienas iš jų, kad poezijos rašymas yra jo gyvenimas ir bus jo mirtis. Dabar štai nauja knyga - „Laužiu antspaudą“. Joje poetas išsiskleidžia veik visu pajėgumu, realizuodamas tą potencialą, kuris buvo jaučiamas. Šia prasme antspaudas tikrai sulaužytas.

„Laužiu antspaudą“ – vientisa, drąsi, pasaulių ribas peržengianti ir trinanti knyga. Ir - kas dar labai svarbu - autorius visiškai tiki tuo, ką rašo, ir atsiveriančia anapusybių vaizdinija priverčia patikėti skaitantįjį. Ne išranda, bet atranda. Iš praradimų, iš netekčių.

Neapleidžia mintis, kad tokie poetiniai atradimai savaip pavojingi, su jais atradėjui reikia elgtis labai atsargiai. Bet juk tik jie sugeba sukrėsti, supurtyti iki pačių gelmių. Dar kartą pasitikrinti santykį su gyvenimu, kuris vertingas tiek, kiek jame yra poezijos. Bei:su poezija, kuri vertinga tiek, kiek joje yra gyvenimo...

Aidas Marčėnas