Laisvės šiokiadienis

Šioje knygoje spausdinami publicisto ir vertėjo Laimanto Jonušio esė bei straipsniai kultūros, visuomenės, politikos klausimais.

Iš knygos pratarmės:

Atgimimo laikotarpis buvo euforijos metas. Tai buvo užsitęsusi laisvės šventė, bet paskui atėjo laisvės šiokiadienis — ne visai toks, kokį įsivaizdavome anksčiau. Būtent per tą laisvės šiokiadienį atsivėrė gausybė problemų — su kai kuriomis mums tenka gyventi iki šiol. Visada buvau visiškai įsitikinęs, kad, nepaisant visų negerovių, laisvė yra neprilygstama ir neįkainojama vertybė, ir visos Lietuvą ištikusios bėdos spręstinos tik nekvestionuojant laisvės prioriteto.

Rankiodamas ir sijodamas tekstus šiai rinktinei, stebėdamasis suvokiau, kaip daug kas Lietuvoje pasikeitė per nepriklausomybės metus. Sunkiausiai pastebimos tos permainos, kurios vyksta labai lėtai. Manyčiau, kad pirmos dalies tekstai, būdami asmeninis mūsų naujosios istorijos tėkmės atšvaitų atspindys, leidžia tarsi pro lupą pamatyti kai kurių permainų mastą.

Keletas pirmųjų nepriklausomybės metų materialiniu požiūriu buvo itin skurdūs - 1991 m. vaizdas parduotuvėse buvo tik šiek tiek geresnis negu sovietmečiu: būtiniausių prekių deficito nebebuvo, bet daug kas atrodė neįkandamai brangu; antra vertus, 1994 m. knygos buvo daug pigesnės negu dabar. 1995 m. atrodžiusią beviltišką Vilniaus visuomeninio transporto padėtį galiausiai šiek tiek pagerino ne Zuoko svajonių tramvajus, o privatūs (mikro)autobusai, antra vertus, gatves užkimšo keleriopai pagausėjęs asmeninis transportas.

Kai kurios kultūrinės ir politinės mūsų realijos tarsi ir nesikeičia — ginčuose dėl nesenos Lietuvos praeities iki šiol krypstama į hipertrofuoto patriotizmo arba sovietinės nostalgijos kraštutinumus, savo tautą arba niekiname, arba nerealiai idealizuojame.

Pirmąją knygos dalį sąlyginai būtų galima pavadinti publicistika, o antrąją - eseistika, bet akivaizdu, kad neretai šie žanrai pereina iš vieno į kitą, susilieja. Viena kita esė išsprūdo iš savo žanro ribų ir nuplasnojo grožinės fikcijos link. Vis dėlto pirmoje dalyje labai ryškus ir svarbus istorinis matmuo, paskelbimo data nurodyta kiekvieno straipsnio pabaigoje, pvz., svarbu, kad straipsnis „Apie (ne)pasitenkinimą globalizacija" atsitiktinai parašytas prieš pat Rugsėjo 11-ąją (po šios datos globalizacijos ir Vakarų civilizacijos padėties tematika įgijo naują matmenį, bet tame savo straipsnyje ničnieko neišsižadu), o „Džihadas Niujorko padangėje" - tuoj po to. Antroje dalyje mažai politikos ir daugiau kultūros temų, bet jų yra ir pirmoje dalyje...