Laisvę lokiams!

Ką tik baigiau skaityti naujai išleistą romaną „Laisvę lokiams!“, parašytą garsaus rašytojo Džono Irvingo (John Irving). Tiesa, rašydamas šį kūrinį, jis dar nebuvo garsus. Tai pats pirmasis jo romanas, tad žmonės, skaitę vėlesnius jo darbus, aptiks daug nenušlifuotų detalių.

Visą savaitgalį mąsčiau apie tai, ką perskaičiau. Vis dar mąstau. Džonas Irvingas nepalieka skaitytojo be nieko. Jis apsigyvena mūsų galvose, verčia uždavinėti klausimus, pergalvoti dalykus, apie kuriuos net nemanėme kada nors galvosiantys. Irvingas yra tikras menininkas.

Kūrinyje pasakojama apie du Vienos studentus – susikonstravę motociklą, jie leidžiasi į kelionę po Austriją. Kelionę, švelniai tariant, būtų galima pavadinti avantiūristine, keista ir protarpiais nežmoniškai siaubinga. Skaitydami apie ją, jūs patys pasijusite sėdį ant motociklo. Matysite, ką matė šie studentai, girdėsite, ką jie girdėjo ir jausite, ką jautė jie.

Motociklų mechanikas ir filosofas Zigis, daug ekscentriškesnis už savo kolegą Grafą, puoselėja planą, kaip išlaisvinti gyvūnus iš Vienos zoologijos sodo. Beregzdami planą, vaikinai sutinka merginų, patenka į keletą grėsmingų situacijų. Nepaisant savo siekių, Zigis miršta, taip ir neįgyvendinęs savo plano. Jo žygdarbį pratęsia Grafas. Pasekmės bus netikėtos, siaubingos, tačiau įdomios.

Grafas, artimas Zigio draugužis, yra šio kūrinio pasakotojas. Be didžiojo plano, jis taip pat pasakoja ir apie Zigio asmeninį gyvenimą, jo aistrą ir atsidavimą savo sumanymui. Vėliau Grafas ims klausinėti savęs, ar jam tikrai reikėjo pasirūpinti bičiulio planu. Žinoma. Glaudžiai susijusios pasakojimo detalės sujungia praeitį su dabartimi, fantazijas su realybe.

Trumpai – apie ką ši knyga? Mąsčiau apie tai visą savaitgalį. Mąsčiau apie tai, kad gyvūnai išties užima labai nedidelę vietą mūsų planetoje, nors, faktiškai, turėtų būti svarbesni. Kiek mes patys pajėgiame kontroliuoti savo gyvenimus, ar pasiduodame kitų kontrolei? Ką sutinkame atiduoti mainais už saugumą ir ramų gyvenimą? Kodėl nesinaudojame mums suteikta laisve, nenorime būti savimi, dažniau pasirenkame vaidinti kažką kitą? Nežinau. Vis dar mąstau apie tai.

Rekomenduoju knygą perskaityti visiems Džono Irvingo fanams. Tai pirmasis Džono blynas, nuo kurio prasidėjo tradicinės jo kūriniuose aprašomos temos – Viena, kelionės, meškos ir panašiai.