Lagūnos šviesoje

Medžiodamas antis grafas di Barbaro aptinka keistą radinį — lagūnos nendrėse įstrigusią valtį ir joje gulintį nuogą, atrodė, mirusį jaunuolį. Ilgai slaugomas šis atgauna sąmonę, tačiau negali prisiminti savo kilmės. Kai grafas priima jį į savo rūmus, paaiškėja, kad jaunuolis turi nepaprastą stebėtojo talentą, ir tai jam padeda tapti genialiu piešėju ir tapytoju. Gražuolis nepažįstamasis patraukia grafo di Barbaro kaimynės, kurią slapta buvo įsimylėjęs pats grafas, jaunosios Katerinos Nardi dėmesį. Ji, ištekėjusi už di Barbaro jaunesniojo brolio, dirbančio Venecijos pasiuntinybėje Londone, tačiau visai abejingo savo žaviajai žmonai, pasiekia, kad jaunuolis taptų jos cicisbeo ir nuolatiniu palydovu...

Romane atgyja XVIII a. pabaigos Venecija, pasaulis nušvinta gundančiu spindesiu, pasaulis, kuriam žlungant, pasirodo pirmieji ženklai, kad ateina genialusis dailininkas Viljamas Terneris.

Hansas Jozefas-Ortheilas (Hanns-Josef Ortheil) gimė 1951 m.-Kibinę, šiuo metu gyvena Štutgarte. Yra parašęs daug kritikos straipsnių, autobiografinių esė, daugiau nei dešimt romanų, kurie turėjo didelį pasisekimą. Rašytojas yra pelnęs ne vieną meno ir literatūros premiją. Į lietuvių kalbą verčiamas pirmą kartą.