
Vieno žymiausių ir kontroversiškiausių kultūros antropologų knyga. Jis kaltinamas antropologinių ir etnografinių tyrimų objektyvumo neigimu. Pats autorius remiasi prielaida, kad „nėra vienos kultūros prigimties, kuri lemtų žmonių mąstyseną ir veikseną. Tai, kas tokia prigimtimi vadinama, iš tiesų yra išbarstyta erdvėje ir laike, įvairuoja ir kinta žmonėms siekiant suprasti save ir kurti savo bendrijas. Kultūra – esmiškai daugiskaitinis dalykas, kultūros”.
Šiame straipsnių rinkinyje kalbama apie paties antropologijos mokslo prigimtį. Teigiama, kad įvairūs tyrimo būdai turi santykinę vertę, kad jie gali būti derinami ir keičiami, atsižvelgiant į tyrimo tikslus.