Keliautojas

„Šiomis dienomis žmonės baiminasi aplinkinio pasaulio, o ta baimė dažnai netiesiogiai sukurstoma tyčia. Žmonės nori būti Didžiojoje Mašinoje (angl. Virtual Panopticon). Mes stebime žmones kaip puikūs aviganiai. Jie sekami, kontroliuojami, apsaugomi nuo nežinios. Be to, jie patys nesupranta esantys įkalinti, nes Didžioji Mašina reguliariai parūpina dėmesį išblaškančių priemonių, kaip karas Viduriniuose Rytuose, įžymybių skandalai, futbolo pasaulio taurė ar „Super Bowl“ varžybos. Baimė įtikina žmones prisijungti prie Didžiosios Mašinos, tačiau kai žmogus jau viduje, daroma viskas, kad žmogus jaustųsi gerai ir šypsotųsi“ - ištrauka iš knygos „Keliautojas“.

Štai tokia netrumpa citata pradedu recenziją apie vieną perkamiausią 2007-ųjų metų mokslinės fantastikos knygų – „Keliautojas“. Šis kūrinys yra savitas ir netradiciškas daugeliu atveju, pradedant tuo, kad kūrinio autorius yra nežinomas, pasivadinęs Džono Tvelv Haukso (John Twelve Hawks) pseudonimu.

Dar prieš pasirodant kūriniui užsienio žiniasklaida mirguliavo nuo šios pseudonimo, nes juo buvo parašyti keli straipsniai, švelniai sukrėtę visuomenę ir privertę užduoti sau klausimą: „Ar pasaulis tikrai pakryps tokia linkme?“ Ir, žinote, klausimas skambėjo labai rimtai.

Šiuo metu kūrinys „Keliautojas“ yra skaitomas plačios ir vis platėjančios auditorijos (masinė auditorija pasirinkta dėl filmo, kuris buvo sukurtas po knygos išleidimo ir pažado, jog bus išleistos dar dvi trilogijos knygos). Žinia apie šią knygą sklido iš lūpų į lūpas ir, be abejonės, tam yra beveik 500 priežasčių, t.y. kiekvienas knygos puslapis (visa kūrinio apimtis siekia 488 puslapius).

Kūrinį lengvai galima prilyginti „Matricos“ (angl. „Matrix“) ar „Pasaulių karo“ (angl. „War of the Worlds“) filmams, tik su šiek tiek daugiau dvasiškumo, dorovingumo ir filosofijos, kas, manau, knygai nepakenkė. Kaip ir kiekvienoje „save gerbiančioje“ mokslinės fantastikos knygoje, čia pateikiamas sudėtingas ir painus siužetas, yra neeilinių gebėjimų turinčių veikėjų, galinčių keliauti iš vieno pasaulio į kitą, kovojančių prieš blogį ir bandančių atimti valdžią iš korumpuotų žmonių, kurių, deja, didžioji dauguma.

Gabrielis ir Maiklas Koriganai yra du paskutiniai išlikę Keliautojai. Kaip ir jų tėvas, kuris pradingo vaikystėje, jie turi gebėjimą keliauti iš vieno pasaulio į kitą tam, kad panaudotų šią galią geriems tikslams. Kadangi jų gebėjimai tokie vertingi ir reti, brolius Koriganus saugo Maja (manykit, kad tai dvidešimtkelių metų išdykęs šnipas su juodo karate diržo gebėjimais). Norima apsaugoti brolius, kad šių nesučiuptų Tabula (blogio jėgoms atstovaujanti brolija).

Broliai yra sekami įvairiomis priemonėmis: kompiuteriais, elektroninėmis sekimo sistemomis, strategiškai įmontuotomis kameromis. Po daugybės persekiojimų, iš pradžių mįslingai atrodančių taktinių manevrų bei keletos kovų įtampa tik auga. Baigtis lieka nežinoma iki pat paskutinių knygos puslapių.

Skamba taip, lyg kažkur būtų girdėta? Turbūt. Mūsų realybė? Gal. Kvapą gniaužianti istorija, kuri išprovokuos karštas diskusijas? Tikriausiai. Neprivaloma būti mokslinės fantastikos fanatiku, kad gebėtumėt skaityti šią knygą. Ji skirta plačiąjai auditorijai. Rekomenduoju visiems, norintiems palavinti savo vaizduotę.