Kas nors žydra

Darsė padarė karjerą savo charizmos ir asmeninio žavesio dėka. Ji visada žinojo, kad yra pati karščiausia moteris, kur bepasirodytų; daug gražesnė nei Reičelė. Darsės gyvenimas sukasi apie jos darbą ryšių su visuomene srityje, žavųjį sužadėtinį Deksą ir jos prašmatnų gyvenimą Niujorke. Viskas atrodo puiku tol, kol Darsė nesužino, kad Deksas apgaudinėja ją su jos geriausia vaikystės drauge, Reičele. Taip, su ta pačia pilka pelyte Reičele. Darsė netrukus permiega su Marku ir pasijunta nėščia. Jos gyvenimas susikomplikuoja galutinai.

Šis Emily Giffin romanas pasakoja apie Darsės gyvenimą ir tai, kaip ji stengiasi įveikti jo keblumus — artėjanti motinystė, meilės ryšys su Marku, viskas susikomplikuoja jos savanaudiškų sprendimų dėka. Knygos pradžioje Darsė vis dar gyvena savo svajonių pasaulyje, krečia įvairias nesąmones ir priima siaubingus sprendimus. Viskas pradeda keistis, kai ji sužino apie Dekso neištikimybę ir netikėtą savo nėštumą. Darsės gyvenimas dar labiau susikomplikuoja, kai ją palieka ir Markas. Paaiškėja, kad jis buvo tikras pašlemėkas. Tačiau man buvo jo gaila, nes Darsė jam tikrai įkyrėjo savo kalbomis apie Deksą ir Reičelę. Man regis, bet kuriam vyrui įkyrėtų Darsės kalbos, svarstymai, kad Deksas ir Reičelė dabar yra laimingi ir kaip Deksas galėjo pasirinkti tokią moterį kaip Reičelė.

Po šio smūgio Darsė apsisprendžia palikti Niujorką ir trumpam apsistoti pas savo gerą draugą Etaną Londone. Ji pagaliau yra priversta rimtai pasižiūrėti į save veidrodyje ir jai nepatinka tai, ką pamato, o ypač kai, kad tas vaizdas atsispindi ir Etano akyse. Darsė nusprendžia, kad jai gana nerūpestingo gyvenimo. Nuo šio momento Darsė man pradėjo patikti ir aš buvau pasiruošusi pamatyti rimtus jos pokyčius ir palaikyti ją.

Net ir pačiose blogiausiose romano „Kažkas žydra“ vietose jis vistiek yra įtraukiantis ir įdomus. Galbūt taip yra todėl, kad mes galime pamatyti pasaulį Darsės akimis. Šis romanas pasižymi greitu veiksmo tempu ir patraukliu rašymo stiliumi. Beskaitydama aš dažnai norėjau duoti niuksą Darsei — norėjau, kad ji pamatytų, kokia beviltiškai lėkšta ir paviršutiniška yra. Iš tikrųjų, buvo lengva suprasti, kad tokia ji tapo dėl to, kad buvo taip auklėta ir todėl man jos buvo gaila. Apskritai, romanas man patiko, nors ir nėra itin geras ar kuo nors išskirtinis. Manau, kad jį būtų geriausia laikyti lengvu savaitgalio skaitiniu ir nesitikėti iš jo kažko gilaus.