
Tai jau dešimtoji Nacionalinės premijos laureato knyga.
Nauji Donaldo Kajoko eilėraščiai – aukštasis paprastumo, mokėjimo būti, justi ir stebėti pilotažas. Tačiau esama ir pokyčių, šalia „subtilaus žodžių meistriškumo“ atsiranda ir grubesnių formų, labiau į aplinkinio gyvenimo paviršių įaugusių tekstų. Toks dvilypumas knygai nekenkia, tik suteikia jai naujų spalvų.
Skaitytojui valia pasirinkti, ar mėgautis nesudrumstu, tykiu subtilumu, ar nagrinėti šerpetotą kitų eilėraščių paviršių. O geriausiai – tiesiog neskubant įsiskaityti.