Karti tiesa

Apie rašytoją Freya North buvau šiek tiek girdėjusi, bet nežinojau itin daug. Todėl gavusi dovanų jos knygą „Karti tiesa“ iškart nekantriai ėmiau ją skaityti.

Romano pagrindas yra elementarus pasakojimas. Trys seserys Makeib, įpusėjusios trisdešimtuosius metus, sugrįžta į Londoną. Jauniausioji Ketė gyveno Amerikoje daugiau nei trejus metus. Kai jos buvo labai mažos, jų motina pabėgo su kaubojumi iš Denverio, palikdama jas tėvui, kuris netikėtai mirė po keletos mėnesių. Tada jas paėmė auginti kuoktelėjęs dėdė Džangas Makeibas. Jos nematė savo motinos Penės nuo tada, kai ji jas paliko ir staiga ji pasirodo Džango 75-ojo gimtadienio vakarėlyje ir išplepa dvi paslaptis: Džango tikrasis vardas yra Derekas ir jis yra Ketės tėvas, o ne dėdė. Tai pribloškia ir apstulbina seseris.

Gerai, tai tikrai sukelia šoką ir gali priversti jus pasakyti „Dieve mano” vieną ar du kartus, bet man tai neatrodo itin sukrečiančios žinios. Daugybė žmonių yra žinomi kitais vardais. Be to, aš tikrai negaliu suprasti, kodėl žinia, kad Džangas yra jos tėvas, turi priversti Ketę pakeisti savo gyvenimo tikslus. Juk Džangas pasiimdavo ją ir jos seseris karts nuo karto nuo tada, kai jos buvo kelių mėnesių amžiaus. Jis buvo jos tėvu faktiškai ir aš negaliu suprasti – ir knygoje tai nepaaiškinama – kodėl buvimas jos tėvu, o ne tėvo broliu gali būti toks sukrečiantis.

Dauguma pagrindinių veikėjų, atrodo, turi itin trumpus, 3-4 raidžių ilgio vardus: Ketė yra ištekėjusi už gydytojo Beno (ir tai praverčia. kai Džangas rimtai suserga). Profesionali klounė Pipė yra ištekėjusi už Zako, turinčio devynerių metų sūnų Tomą iš prieš tai buvusio meilės ryšio. Fenės partneris yra Matas ir jie turi dukrą, vardu Kozima. Fenė gali atsitraukti nuo Kozimos tik dėl Elo kerų, su kuriuo ji ketina būti neištikima.

Man buvo sunku suprasti ir domėtis kas nutinka bet kuriam iš šių veikėjų. Romane taip pat yra daugybė sekso scenų, bet jos nėra gerai aprašytos. Tai buvo paprasčiausiai nuobodu ir galiausiai aš pradėjau paviršutiniškai skaityti prasčiausias knygos dalis. Nebuvo jokios jausmų chemijos, tik fizinis malonumas. Ir tai buvo gana purvina. Taigi, romano siužetas silpnas, seksas vidutiniškas, o dialogai — skurdūs. Vadinti savo žmoną „ponia“ nėra miela, tai erzina. Kartais pokalbiai yra taip ištęsti, taip perkrauti detalėmis, kad tiesiog norėjau perversti juos. Kiek planavimo iš tikro reikia trims vyrams tam, kad susiruoštų pasakyti savo žmonoms/partnerėms blogas naujienas? Jūs galite būti nustebinti.

Kai bebūtų keista, įvykiai knygoje klostosi geriau, nei galima buvo tikėtis. Romane yra šiek tiek ganėtinai įdomios informacijos apie prostatos vėžį ir su juo susijusias medicinines procedūras, bet išskyrus tai knyga man nieko daugiau gero nesuteikė. Tai 463 puslapiai, kuriuos galima tiesiog perversti — aš atidžiai perskaičiau tik knygos pabaigą, tikėdamasi pagerėjimo siužete ar dialoguose. Deja, jo nebuvo. Geras redaktorius galėjo sumažinti knyga perpus ir tada tai galėtų būti pakenčiamas, nerimtas skaitalas.