Judo evangelija

Pirmą kartą išgirdęs šios knygos pavadinimą, pagalvojau, kad tai turbūt bus koks Umberto Eco ir Dano Browno sėkmės paskatintas surogatas. Kokia eilinė sensacijų besivaikančių rašytojų šventvagystė, reklama Vatikanui ir pan. Bet pamatęs pačią knygą supratau, kad bus paprasta ir įdomu.

Keista, kad mokslininkai savuosiuose straipsniuose gnostikų mokslą laiko svetimu vakariečiui.

Kainą, kurio įpėdinių kainitų sektai esą priklausę Judo evangelijos autoriai, išaukštino jau romantikai, apokrifais „Meistre ir Margaritoje“ naudojosi Michailas Bulgakovas. Ir aš, perskaitęs keletą pirmųjų knygos puslapių, supratau esąs gnostikas. Būti gnostiku yra madinga ir žavu, tai daug įdomiau negu ortodoksinė krikščionybė, iš paskos slankiojanti pirmosios nuodėmės našta, Dievo baimė, visiems laikams išdeginta Kaino žymė.

Judas – supuvęs obuolys tarp dvylikos apaštalų, juoda avis tarp baltų dievobaimingų avelių. Kristaus išdavikas. Jei esate tuo įsitikinę, ši knyga – jums. Kaip ir visos knygos, kurios iš pamatų sudrebina jūsų fundamentalistinius įsitikinimus, praplečia jūsų ribotą, oi, kokį ribotą mąstymą. Juk daugumai to ir reikia – ant komercinės meškerės pakimba didžiausios vidutinybės, sutrinka, ima blaškytis it žuvys valties dugne, o besiblaškydamos sukrauna gerą kapitalą juos masalu šeriančioms literatūros pasaulio vidutinybėms. Tokia štai ir yra masinės kultūros paslaptis.

Ką išskirtinio pasakė Jėzus Judui šioje evangelijoje? Tai, kad gėris yra savaiminis, kad mes iš prigimties jį pažįstame (mūsų prigimtis yra gera), kad mes jį galime pasiekti, peržengę nuodėmingo pasaulio, tamsos ir mirties srities, ribą. Ir dar – kad absoliutus gėris pasiekiamas per logos, per pažinimą. Kad Judas turįs savo išskirtinę žvaigždę dangaus skliaute ir kad ji yra ypatinga.

Dėl tokių šiandien turbūt net tamsiausiam žmogui savaime suprantamų teiginių Judo evangelija buvo slepiama, pasmerkta kartu su visa gnostikų bendruomene. Vėliau jais ėmė sekti Laisvosios dvasios brolija, romantikai, utopistai, hipiai ir Naujojo amžiaus bendruomenės. Visi tie, kuriems pabodo bijoti, kurie norėjo suprasti žodį jau čia, žemėje, ir sužinoti, kaip nusigauti iki rojaus.