Kažkada seniai perskaičiau pirmąją ir antrąją „Vampyrų dienoraščio“ dalis ir nebuvau sužavėta. Atrodė, jog tekstas yra atskiestas vandeniu, palikta tik „populiariausia“ ir „paklausiausia“ medžiaga, skirta paaugliams. Tačiau nutariau perskaityti ir trečiąją dalį, nes esu įpratusi pabaigti tai, ką pradėjau. Be to, pati knyga buvo išreklamuota labai gražiai (skaičiau originalą anglų kalba, nors jau yra ir lietuviškas variantas). Ir tiesą pasakius, likau nustebinta – knyga patiko! Patiko todėl, kad šioje dalyje viskas susidėlioja į savo vietas, arba kaip sakoma, visi taškai sudedami ant i raidžių.
Knygos pradžia tikrai įdomi. Elena, svarbiausia pirmųjų praeitų dalių personažė, yra nužudoma paslaptingomis aplinkybėmis, dėl kurių jos mylimasis Stefanas kaltina savo brolį, Deimoną. Kautynės tęsiasi ir šioje dalyje. Tačiau Elena nemiršta! Ji buvo „prisisiurbusi“ pakankamai abiejų brolių kraujo, kad prisikeltų kaip vampyrė. Jos kūrėju netikėtai tampa Deimonas, o ne Stefanas.
Keletą skyrių Elena elgiasi kaip tikroji vampyrė ir geba tai daryti intuityviai, tačiau kartu labai patraukliai. Šiuos puslapius skaityti labai malonu. Deja, greitai ji vėl tampa ta pačia šaltakraujiška mergina, amžinai įsimylėjusia Stefaną – ji graži, tačiau lėkštoka ir nuobodi. Stefanas, kaip buvo galima nuspėti, tampa blogiečiu. Prasideda įnirtingi, įtūžio kupini laikai. Deimonui visa situacija bei aplinkybės atrodo nuobodžios, nes jis yra vienintelis tikrasis blogiukas šiame kūrinyje.
Situacija išlieka panaši iki pat knygos pabaigos, kai rašytoja L.J. Smith vėlgi parodo gebanti pakreipti įvykių eigą įdomia linkme, įpūsdama romanui šiek tiek gyvybės. Tuo metu ėmiau svarstyti, ar ši autorė galėtų rašyti knygas suaugusiems – „Vampyrų dienoraščiuose“ įžvelgiau tam tikrą potencialą.
Siužetas išties įdomus, o svarbiausia – iki pat paskutinių puslapių nėra aišku, kuo viskas pasibaigs. Pabaiga netikėta. Personažai įvairiapusiai, tad kartais atrodo dviprasmiški, neaiškūs. Įmetus daugiau žiaurumo, keiksmažodžių ir sekso scenų, romanas galėtų būti pusė velnio.
Bet yra kaip yra. Apibendrinus, galiu teigti, kad ši knyga tikrai patiks rašytojos fanams – ji yra orientuota į paauglišką auditoriją ir jiems rekomenduoju ją perskaityti.