Garsios Lietuvos moterys

Keista, kad tik dabar platesnei publikai siūloma susipažinti su moterų vaidmeniu Lietuvos istorijoje. Kita vertus, nieko keista, žinant patriarchalinį lietuvių mąstymą: jei tik atsiranda (kad ir grynai teorinė) priežastis apkaltinti moteris vyrų diskriminavimu, būtinai kas nors taip ir padarys.

Istorikė, humanitarinių mokslų daktarė surinko visą įmanomą informaciją apie įžymesnius istorinius veikėjus supusias moteris. Vis dėlto jų vaidmuo dažniausiai kuklus.

Pasakojimai suskirstyti atsižvelgiant į moterų įtaką vyrams ir visuomenei. Nieko netradiciško nerasime: motinos, žmonos, dukterys, kūrėjos, mūzos, pagalbininkės, moterys, besireiškiančios profesine ir visuomenine veikla (šis skyrelis – trumpiausias). Moterų istorijos prasideda nuo gausiai garbintos kunigaikštienės Birutės ir baigiasi XX a. pabaigoje. Tarybinės moterys į knygą jau neįtrauktos: turbūt manoma, kad nenusipelnė.

Tekstas truputį primena istorijos vadovėlį, bet kitaip ir negalėtų būti. Juk autorė pirmiausia remiasi istorine medžiaga, dokumentais, amžininkų prisiminimais, moterų dienoraščiais. Juos kruopščiai tiria, daro įdomias įžvalgas ir išvadas, todėl tekstas nėra nei sausas, nei nuobodus. Net ne visais šaltiniais istorikė pasitiki: gali remdamasi kitais dokumentais įrodyti, kad buvo visai kitaip. Smulkiai aprašo to laikotarpio istorines aplinkybes, kad galėtume susidaryti visą vaizdą. Kai kuriuos duomenis pateikė, pavyzdžiui, mokytojos, savarankiškai nagrinėjančios savo kraštiečių biografijas.

Autorei pavyko išvengti ir idealizavimo, ir perdėto moralizavimo, nors stengiamasi visų pirma ieškoti teigiamų savybių. Kiekvienas skyrelis prasideda trumpa įžanga, padaromi kartais netikėti apibendrinimai, tarsi nuteikiantys skaitytoją tam tikriems reiškiniams: „Gyvenimas mėgsta pateikti išbaigtas niekšybės formas“ (p. 106). Skaitant toliau galima net atpažinti kai kuriuos įvairių laikotarpių moteris vienijančius bruožus: jos ne visada buvo tokios pasyvios, kaip dabar įsivaizduojama. Pasitaiko ir itin liūdnų likimų.

Tekstą iliustruoja portretai, iš kurių matyti, kad vis dėlto graži moterų išvaizda Lietuvos (ir ne tik) vyrams visada buvo svarbiausia.