Garniukas ir Šyviukas

Visa ši nuostabi istorija prasideda Budyšino miestelyje, kur ir gyvena berniukas vardu Garniukas, „beje, Garniukas ne šiaip sau berniuko vardas, berniūkštį taip pravadžiuodavo, nes jis bėgiodavo po miestą su per didele senelio kepure“. Na ir kas čia tokio?

Įdomiausia knygos vieta, kai Garniukas sutinka Šyviuką, atrodo juokinga, paprasta, bet nuotykiai puikūs. Tuo metu, kai jiedu susitinka, mieste kyla didelė liūtis ir vėjas nuneša vieną parduotuvės iškabą, ant kurios nupieštas gražus arkliukas. Garniukas netyčia bakstelėja akmeniu į tą iškabą ir arkliukas stoja prieš jį gyvas.
„Stojo prieš jį didelis, ir visai tikras arklys“.

Kai visi susidraugauja greitai leidžiasi į kelionę. Sutikęs Šyviuką Garniukas tampa ypač paslaptingas. Vakare jis, kaip ir visi vaikai, turi sugrįžti namo, o ryte ir vėl dingsta. Mama nieko nepastebi.

Garniukas ir Šyviukas aplanko vis nematytas vietas kalnuose. Vieną dieną jie sutinka milžiną Sprievinį. Jis visai linksmas ir, gana neblogas vaikinas, bet kiek savanaudis, todėl tenka nuo jo sprukti. Bet Sprievinis nenori būti vienas ir susidraugauja su Garniuku, pažadėdamas jam kažką įdomaus.

Smagu ir baisu, kai tas nerangusis Sprievinis atsisėda ant širšių lizdo, tačiau draugai jį išgelbsti...

Kiti nemažiau svarbūs knygelės personažai: ištikimas draugas Ugninis ir nykštukas Dušanas Broda.

Pasaka baigiasi linksmai, nors draugai ir turi skirtis, „juk jie turi savo reikalus...“ Šyviukas ir vėl tampa iškabos lentelėje nupieštu arkliuku, kiti išeina kas sau, o milžinas ištikimai vaiką neša namo...

Tiesa, norisi parašyti porą žodžių apie Hario Fiorsterio iliustracijas, jos linksmos, gerai pritaikytos tekstui, vaizduojami personažai spalvingi, ryškūs, charakteringi.

Knygą labai smagu skaityti ne tik vaikui, bet ir suaugusiam. Įdomiai aprašyta gamta, miestas, žmonės, išskirtos pagrindinių veikėjų emocijos. Perskaičius, šią keturiasdešimt septynių puslapių knygelytę ir vėl norisi  skaityti.