
Angliškai pasirodė labai suvenyriškai ir trapiai atrodanti Vytauto Bložės poema. Ji buvo anksčiau lietuviškai išleista tų pačių „Vario burnų“.
Tai pribloškiantis meistrišku įvairių elementų supynimu, būties ir buities sankirta ar greičiau sambūviu tekstas. Istoriškumas susipina su metaforiškumu, politika tampa asmeniška, o vaizduotė – asmeninės ir kultūros istorijos matu.
Laiko ribų tekstuose nebelieka, jos nuplaunamos, įvairios kultūros ir istorijos figūros, asmeniškai pažįstami žmonės veikia vienu metu. Visiška būties vienuma – taip galima apibūdinti šiuos tekstus. Kita vertus, nederėtų pamiršti ir budistinės „tuštumos“ sampratos, jos reikšmės.