Dzeno prisipažinimai

Tarsiu žodį. Na, gal porą. Visų pirma - labai nustebau, kai perskaičius šią knygą pamačiau, su kokiomis pavardėmis lyginamas jos autorius. Hmm.. iki Hesės tai jam dar augt ir augt reikėtų. Deja. Nesuaugo. Numirė.

Šiaip, knyga nėra nei gera, nei bloga. Ji - pilka, o tai turbūt dar blogiau. Na, trūksta joje to cinkelio, kabliuko, dėl kurio ir sakome - va, šitą knygą tikrai verta perskaityti. Vertinga ji turbūt tik kaip XXa. pradžios vyro logikos studija. Štai jums pavyzdis. Sumąsto pagrindinis herojus, Dzenas, kad laikas jam būtų šeimą sukurt. Ir ką gi jis daro? Eina į draugo namus, pilnus atitinkamo amžiaus moterų, ir neišeina iš ten tol, kol neišgirsta lemiamo "taip". Tekėsi už manęs? Ne? Ne bėda, rasiu kitą. Ir rado. Tą, kurios mažiausiai norėjo. Toks jau tas gyvenimas.

O jau tos pramanytos Dzeno ligos, jo meilužės istorija arba "alergija" darbui... Graudžiai juokinga. O topų topas - to vargšelio pastangos mesti rūkyti. Niekas neapsiimtų suskaičiuot, kiek "paskutinių cigarečių" jis surūkė per savo gyvenimą. Turbūt ir mirė su viena tokių dantyse. Bet apie tai knygoje nieko nerašoma.

Štai taip ir keliaujame, nuo skyriaus prie skyriaus. O jie maišosi, užbėga vienas kitam už akių, vėl grįžta. Kol galų gale prieiname prie paskutiniojo. Ir še jum - staigmenelė. Pasirodo, Dzenas pagaliau nusprendžia būt atviras. Taip šast ir nubraukia viską, ką iki šiol buvo pasakęs. Kažkaip man visai nelinksma pasidarė. O visų tų permainų priežastis - Dzeno psichoanalitikas, daktaras S. Išaiškėja, kad tas niekingas daktariūkštis vertė vargšelį Dzeną rašyt savo prisipažinimus literatūrine kalba, o jis gi tik vietinę Triesto tarmę temoka. Vat ir nutraukė Dzenas gydymą - tiesa, taip ir neaišku man, nuo ko jis gydėsi. O ir jam pačiam turbūt nelabai. Daktarėlis ne pėsčias - praradęs savo pajamų šaltinį, nusprendė kitaip prasimanyt pinigo. Taip ir atsirado "Dzeno prisipažinimai". Vargšas tas Dzenas, gerai pagalvojus. Edipo kompleksą jam įpaišo, o po to dar visą gyvenimą paviešina. Ir pelnu nelabai dalintis nori. Apie autorines teises ar kokią Hipokrato priesaiką irgi neužsimenama. Sunkus tas gyvenimas eiliniam piliečiui, oi sunkus...