Drąsiaus viltis - išgelbėti mergaitę

Knygos pavadinimas taiklus. Prisikėlimo dienomis dažnai galvojama apie viltį – tiek metafizinę (prisikėlimą), tiek žmogiškąją, kad ir nedidelę, bet gyvą mūsų širdyse. Vadinamoji „Kedžio tema“ paversta tikru balaganu. Tyčiotasi, ko tik neprisižiūrėta per televiziją, nepriskaityta laikraščiuose! Specialiai net sukurtas niekinantis žodis „kedofilai“. Neabejoju, kad ši knyga kelia ir dar kels daug pykčio, noro keršyti, ypač kai jos autorės, teisėjos Neringos Venckienės, Prezidentė Dalia Grybauskaitė neatleido iš pareigų.

Labai svarbus ir antrasis N. Venckienės knygos pavadinimo sandas: „išgelbėti mergaitę“. Kol dvi stovyklos ginčijasi, daugelis pamiršta, kad šioje baisioje istorijoje svarbiausia yra mergaitė (tiksliau, buvo ir kita mergaitė, kuri, kaip teigia spauda, gyvena užsienyje), Drąsiaus Kedžio (1972–2010) duktė. Jo seseriai Neringai jis visada bus kovotojas su brutalumu, smurtu, prievarta ir melu.

Knygoje N. Venckienė pasakoja apie D. Kedžio vaikystę ir jo dėmesį tam, kas tyriausia – vaikystei. Autorė tikisi, kad „perskaitę knygą, žmonės supras tragiškas Drąsiaus Kedžio tiesos paieškas, pajus jo ir jo dukrelės patirtą kančią, pamatys baisų, tiesiog nusikalstamą pareigūnų abejingumą, melą ir šmeižtą.“

328 puslapių „brolio krauju apšlakstyta, sesers ašaromis nuplauta“, pasak Juozo Ivanausko, knyga – rimtas dokumentas apie tai, kuo serga mūsų valstybė. Tai –­ įvairių žmonių straipsnių, prisiminimų rinkinys, kuriame daug vietos skiriama ir iki šiol neskelbtiems svarbiems, su pedofilijos byla susijusiems, dokumentams. Leidinys gausiai iliustruotas iki šiol nematytomis nuotraukomis, kuriose – D. Kedys nuo gimimo iki mirties, pateikiama informacijos ir apie tai, kas vyko jam mirus.

Knyga pradedama garsiuoju, tragiškuoju „Laišku niekam“, spausdintu vėliau teisėsaugos uždarytame tinklalapyje www.pedofilai.com (dabar visą informaciją galima rasti svetainėse http://drasiuskedys.droitfondamental.eu ir www.drasiauskelias.lt). Pradžios žodyje N. Venckienė rašo: „Viena, kas mane palaiko ir verčia kovoti – tai TIESA. (...) Ne kartą teko girdėti, jog nepriklausomybės dvidešimtmetis išsityčiojo iš savo aukų. (...) Dabar aš jau nebeverkiu. Suvokiau, jog Dievas – visų šių įvykių liudininkas. Jis gerai žino kiekvieno iš mūsų kančias ir išgyvenimus. Jis gerai žino visus kaltuosius, žudikus, prievartautojus ir jų gynėjus. Ir Visatos dėsniai veikia taip, jog pelnytas atpildas už padarytą skriaudą ateina“ (p. 8–9).

Pirmojoje knygos dalyje „Sizifo akmens ridenimas: teisinės pedofilijos bylos kolizijos“ N. Venckienė pateikia daug susijusių dokumentų ir liudijimų, užfiksuotų daugiatomėje byloje. Antroji dalis – „Artimųjų, giminaičių ir pažįstamų prisiminimai apie Drąsių“. Čia faktologinę medžiagą keičia emocinė. Disidentas Petras Cidzikas primena 1939 m. Oskaro Milašiaus įžvalgą: „Nusikaltimai bus tokie siaubingi, kad žmonės neras termino jiems nusakyti“ (p. 300). Išties, apokaliptinė pranašystė pildosi – apie baisius nusikaltimus, nepagarbą vaikui, pensininkui ir bet kuriam silpnesniam žmogui girdime kasdien...

Objektyvumo dėlei reikėtų paminėti, kad D. Kedžio istorija eskaluota dar dviejose, kiek anksčiau pasirodžiusiose, knygose – Jurgitos Činkienės „Violetinė tragedija. Drąsiaus Kedžio pasirinkimas“ („Laisvos valandos“, 2010) ir Sauliaus Trakio „Drąsius Kedys. Kovotojas, sudrebinęs Lietuvą“ („Metodika“, 2010), tačiau jų (ypač pirmosios) vertė abejotina, dažniausiai perspausdinami kai kurių laikraščių straipsniai, darant „labai atsargią“ išvadą apie drąsų žudiką. Sukurtas ir televizijos serialas „Drąsos kaina“ („Videometra“, 2010), jame laisvai interpretuojama „Kedžio byla“.

Yla visada išlenda iš maišo. Ypač žinant, kad amžinybės akimis visi niekšai yra tiesiog nieko verti. Havel havalim hakkol havel (Koheleto knyga, 1:2; hebr. „Tuštybių tuštybė, viskas tuštybė“). Ši knyga – didelis žingsnis Tiesos link. Tiesos, išsklaidančios blogio rūką ir tuštybę.