Debesų knyga/ the book of clouds

Kas geriau: spjaudyti ir gaudyti ar ganyti debesis? Aišku, kad ganyti debesis! Spjaudyti ir gaudyti – neestetiška ir nehigieniška, o ganyti debesis – gražu ir naudinga.
Turbūt daugeliui mūsų į smegenis įsirėžęs toks archetipinis vaizdinys. Tu – mažas vaikas. Piemenukas(-ė). Guli bekraštėj žalioj pievoj. Guli aukštielninkas, užmetęs koją ant kojos, kramtai smilgą ir spoksai į slenkančius debesis. Kramtai smilgą, ganai debesis, o į karves tau nusispjaut. Juk debesys daug svarbiau!

A. Kunčius gimė 1939 m., o toks piemenukas buvo 1985–2001 metais. Per tą laiką „išganė“ 42 puslapius debesų. Be jokio atlyginimo, nes Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją jau buvo gavęs 1998 m. už peizažinių fotografijų ciklą „Tolių vaizdai“.

Knyga – dvikalbė. Lietuviškai ir ang­liškai pateikiama poetinė įžanga ir A. Patašiaus komentaras. Įžanga skamba taip:

apie debesis
todėl kad...
niekam nepriklauso
atsiranda ir išnyksta
dangų atidengia
nerimą pažadina
ilgesį nusineša
tuštumą užpildo
atmintį praskaidrina
sielą nuramina

Kitame puslapyje šis tekstas išverstas angliškai. O toliau prasideda debesys, debesys, debesys... Viskas būtų dangiškai nuostabu, tačiau kelias pastabas autoriui vis dėlto pareikšiu:

1. Leidinys dvikalbis, tačiau pačios fotografijos neišverstos. Jei iš viso pateikti 42 debesų vaizdai, tai 21 turi būti lietuviškas, o 21 – angliškas. O dabar nesuprasi, kur originalas, o kur vertimas...

2. Ne visose fotografijose užfiksuotas vien tik dangaus vaizdas. Atrodytų, lyg piemenukui (A. Kunčiui) pabodo ganyti debesis, jis prisiminė karves ir žvilgsnį nukreipė žemyn, horizonto linijos link. (Karvės pabėgo, nes nuotraukose jų nematyti.)

Įvertinimas: L.

Vertinimo paaiškinimai:
L – literatūra,
M – makulatūra,
LM – nei literatūra, nei makulatūra,
LLL – literatūra, kurią tikrai verta perskaityti,
MMM – visiškai nieko neverta makulatūra.