Crescendo. Ciklo 'Puolęs angelas' 2-oji knyga

Pamenate visus dalykus, džiuginusius Jus Bekos Fitzpak (Becca Fitzpatrick) knygoje „Puolęs angelas“? Antrojoje serijos dalyje, „Crescendo“, yra visa tai ir daug daugiau. Bet būkite budrūs... Viskas nėra taip paprasta, kaip galima pamanyti iš pirmo karto. Toli gražu. 

Knygos veiksmas prasideda dvi savaitės po įvykių, aprašytų „Puolusio angelo“ pabaigoje. Nors iš pradžių viskas atrodo idiliška ir ramu, netrukus įvykiai įgauna pagreitį – viskas pasisuka gan netikėta linkme. Grėsmė išlieka. Lopo ir Noros santykiai yra matę ir geresnių laikų. Marsė Milar Noros gyvenimą stengiasi paversti košmaru. Taip pat išlieka Noros tėvo žūties paslaptis. Beje, atrodo, jog kažkas bando susidoroti ir su pačia Nora. Ne pats geriausias būdas praleisti saulėtą vasarą, ar ne?

Ir šioje dalyje knygos autorė sugebėjo puikiai suprasti kasdienius paauglio emocijų bangavimus. Pavyzdžiui, Lopas yra linkęs į kraštutinumus – karštą būdą keičia šaltumas ir atvirkščiai. Nora visą laiką siekia jo meilės, o Lopas tuo pačiu neatsako. Būdami tik skaitytojai galite tiesiog svarstyti apie jo motyvus. Skaitydami kūrinį ne kartą pasakysite sau: „Noriu, kad jis jaustųsi gerai. Noriu, kad jis elgtųsi teisingai ir sąžiningai.“ Visą laiką įtikinėsite save, kad Lopas turi gerus ketinimus. Tačiau įvykiams atsiskleidžiant, aiškėja truputį kitokie Lopo jausmai. 

Skaitytojai emociškai prisiriš prie Noros ne tik dėl Lopo abejingumo, bet ir dėl jos nužudyto tėvo. Bekos Fitzpatrik sumanymas pasakoti įvykius iš Noros perspektyvos verčia jus užjausti šią heroję. Kartais emocijos paima viršų ir norisi sviesti knygą per visą kambarį. Ne viskas klostosi sėkmingai, o skaitytojai kartais bus nepatenkinti Noros priimtais sprendimais.  Kuo ypatingas romanas „Crescendo“? Autorė sugeba suderinti įprastą kasdienybę: vasaros mokyklą, bandymą susirasti darbą, kovą su priekabių ieškotojais mokykloje. Ir visa tai daroma labai natūraliai. 

Kūrinyje daug veiksmo, skaitydami jausite, kaip Jūsų pulsas tai pagreitėja, tai sulėtėja. Kartais atrodo, jog viskas sustoja – skaitytojui leidžiama atsikvėpti. Kai prie šios ramybės priprantame, staiga veiksmas vėl ima vystytis visu greičiu, pulsas vėl pagreitėja. Šią knygą drąsiai galima priskirti toms, kurių puslapiai verčiami tarsi nepastebimai. Ypač patiko kūrinio kulminacija – parašyta meistriškai, labai vaizdingai. Beka Fitzpatrik rašo taip, kad prieš akis gali matyti tikrą vaizdą. Gali pamatyti. Gali išgirsti. Gali paragauti. Neperdedu. Autorės kalba išties įspūdinga. 

Nenoriu atskleisti pabaigos, tačiau pasakysiu štai ką – pabaigos nėra. Knygos autorė paskelbė, jog Jūsų laukia dar viena knyga. Žinoma, ir ši knyga turi šiokią tokią pabaigą, tačiau aiškiai parodoma, kad laukia nauja pradžia, o tai yra gerai. 

Kūrinį vertinu penkiais iš penkių balų ir jau dabar laukiu naujos šio ciklo knygos. Gero skaitymo!