Cirko sūnus

Natūralumas, agresyvumas, vyriškumas, drąsa priimti riziką - tai savybės, kurios atsispindi kiekvienoje Johno Irvingo knygoje ir kurių visuomet laukiame iš naujų jo darbų. Nuo pirmosios knygos „Pasaulis pagal Garpą“ pasirodymo, jis greitai tapo tarptautine literatūros žvaigžde.

Kaip Čarlis Dikensas, Irvingas nebijo ekstravagantiškų siužeto linijų, keistų personažų ir sentimentalumo. Knygų apimties atžvilgiu, šiandien apžvelgsiu „puslapiškiausią“ jo knygą „Cirko sūnus“, kur siužetas vyksta Indijoje. Pats autorius ten praleido mažiau nei mėnesį, tačiau, toks jausmas, kad gyveno ten visą amžinybę.

Kiekviename puslapyje galima rasti įdomių istorijų apie šalį, kuri „vis dar kietaširdė užsieniečiams“. Netrūksta vaizdingų liaudies papročių aprašymų, taip pat ir įvairių pasilinksmino landynių, keistų vyrukų bei prostitučių. Kadangi pačiam teko pabuvoti Indijoje, tai galiu patvirtinti, kad pasakojimas pasižymi aukštu realizmu.

Pagrindinis personažas - kartais veikėjas, o kartais ir pasakotojas - yra vakarietiško mąstymo, angliškai kalbantis gydytojas Farokas Daruvala, vedęs austrę ir daugiausiai laiko praleidžiantis Toronte. Nepaisant kanadietiškos pilietybės, jam visuomet smalsu aplankyti savo gimtąjį Bombėjų kas ketverius ar penkerius metus ir padirbėti vaikų ligoninėje, stebėti cirko pasirodymus.

Šalia to, Farokas ima kraujo mėginius iš pagrindinių cirko aktorių, t.y. žemo ūgio, achondoplazija (paveldima liga; šie žmonės visam laikui lieka žemo ūgio) sergančių žmonių. Jis siekia atrasti genetinį kodą, kuris paaiškintų, kodėl vieni žmonės gimsta tokio žemo ūgio. Daktaras Farokas yra pavaizduojamas kaip nuoširdus, mielas, tačiau šiek tiek naivus žmogus.

Ištikimi Irvingo skaitytojai greitai atras tai, ką jie tikisi rasti kiekviename Irvingo kūrinyje - personažų įvairovę. Anot Irvingo, pasaulyje yra daug įdomių žmonių. Be nykštukų ūgio artistų cirke rasite ir identiškus dvynius, atradusius vienas kitą, transvestitus, transeksualus, gašlius vaikus, užsikrėtusius ŽIV ir vyruką, kuriam ant kojos netyčia užmynė vienas dramblys.

Be to, be jau ir taip aktyvaus gyvenimo, daktaras Farokas taip pat slapta rašo filmų scenarijus. Jis sukūrė insperktoriaus Daro personažą - pašaipų gražuolį, kurio nekenčia Indijos vyrai, bet myli šios šalies moterys. Galite įsivaizduoti, kas nutinka kai pagrindinį šio filmo aktorių aptinka jo brolis dvynys amerikietis jėzuitas.

Kūriniui netrūksta daugybės šalutinių siužeto linijų. Vienas jų prasideda dvidešimt metų iki pagrindinės siužeto linijos ir pasakoja apie amerikietį hipį serijinį žudiką. Žinoma, kūrinys turi siužeto "stuburą", į kurį atsiremia dauguma šalutinių siužeto linijų. Šį susijungimą stebėti labai įdomu. Tai dar vienas Johno Irvingo išskirtinis kūrybos bruožas.

Nestinga ir keistų, juokingų ar tiesiog absurdiškų situacijų. Kai kurios temos nagrinėjamos giliau, arba, kaip pasakytų autoriaus fanai: „Johnas Irvingas pažaidė su keletu temų.“ Nagrinėjama tremties ir imigracijos tema, kadangi pats daktaras Farokas gyvena nuolatinėje imigranto dalioje. Jis nesijaučia namiškiu nei rasistinėje Kanadoje, nei chaotiškoje Indijoje. Išsamiai nagrinėjamos lyčių, homoseksualumo temos. Tačiau išvadų autorius nepateikia. Atvirkščiai - sumaišo skaitytojams protą taip, kad šie vieną minutę palaiko vieną nuomonę, o kitą minutę perbėga į „opoziciją“.

Tiesa, kai kurie personažai yra šiek tiek nerealistiški ir pernelyg dramatizuoti. Kad ir pats Farokas Daruvala yra pristatomas kaip savo namų nerandantis protagonistas. Kad ir kur jis bebūtų, jaučiasi ne savame kailyje. Taigi, galbūt jis svetimas pačiam pasauliui, o ne Kanadai ar Indijai. Kai kuriose vietose nepaaiškinamas jo elgesys, kad ir, pavyzdžiui, kodėl jis apskritai išvyko iš Kanados ir leidosi darkart į Indiją.

Apibendrinai būtų galima teigti, kad Johno Irvingo darbas „Cirko sūnus“ yra nuostabus kūrinys, kurį verta perskaityti kiekvienam kantriam, ar ypač nekantriam žmogui, norinčiam išsiugdyti kantrybę. Vis dėlto - 840 puslapių. Nemažai.