Begalybės riba

Petro Dirgėlos kino romanas pasakoja apie senesnį, tačiau ne mažiau sudėtingą Lietuvos gyvenimo laikotarpį. Jame kalbama apie LDK pakanclerio, vėliau kanclerio Leono Sapiegos (1557-1633) gyvenimo etapą, davusį Lietuvai Trečiąjį statutą. Žmogus, siekiantis, kad visur, kur įmanoma, "ginklus pakeistų teisynai", pats priverčiamas Rygoje nukirsdinti galvas dviem liuteronų maištininkams.

Ši knyga, ne taip, kaip M.Ivaškevičiaus, nėra tradicinis kino romanas ar scenarijus, veikiau impresionistinė didelio istorinio romano santrauka. Joje puikiai derinami tiek politikos ir valstybės likimo reikalai, tiek kanclerio ir valdovo Zigmanto Vazos asmeninio gyvenimo scenos. Viskas kaip visada: intrigos ir barniai tarp lenkų ir lietuvių, daugybė pretendentų į sostą, Lietuvos siekimas įgyti daugiau nepriklausomybės.

Šis kino romanas - poetinės istorinės prozos pavyzdys, mįslingas, kupinas nuojautų, ženklų.

P.S. Neatsispirsiu pagundai nepacitavęs visai teisingo sakinio apie lietuvius: "(...) mūsų civilizacija savita... maža ir pamišusi... Tačiau ji nori gyventi tvarkingai..."