Balta ant juodo

Paprastai ši leidykla skaitytojų sąmonėje asocijuojasi tik su fantastika. Ši knyga ne tokia. Tai skaudus pasakojimas apie uždarą sovietinių internatų gyvenimą. Cerebraliniu paralyžiumi sergantis vaikas, Ispanijos komunistų partijos generalinio sekretoriaus dukters vaikas, paliktas Sovietų Sąjungoje ir pasmerktas pereiti visus pragaro ratus, pasakoja apie savo gyvenimą.

Knyga lakoniška ir tiksli it durklo smūgis. Be sentimentų, neakcentuojant žiaurumo, pasakojamas gyvenimas. Autoriaus pasirinkta pozicija stebina ir verčia žavėtis – ieškoti žmogiškumo ir rašyti apie jį ten, kur, atrodo, jo negali būti.

Pasakojimas rūstus ir kartu šiltas. Autorius stebėtinai sugeba išlaikyti intymų toną, nenuslysdamas į banalybes.

„Juodos raidės baltame popieriuje. Baltos raidės juodose bemiegės nakties lubose. Balta ant juodo“.