Ar būsi ten?

Romanas „Ar būsi ten“ – tai graži, širdį šildanti, protarpiais linksma istorija apie meilės tvirtumą, viltį ir draugystę net mirties akivaizdoje. Knygoje pateikiamas naujoviškas požiūris į keliones laiku – pasakojama apie tai, kas gali nutikti, kai susipina likimas, atgaila ir keliavimas laiku.

Šešiasdešimtmetis chirurgas Eliotas Kuperis, atstovaudamas Raudonojo Kryžiaus organizacijai humanitarinėje misijoje Kambodžoje, susipažįsta su kaimo vyresniuoju. Šis užduoda Eliotui klausimą, pakeitusį jo gyvenimą: „Jei tau būtų suteikta proga išpildyti vieną savo norą, koks jis būtų?“ Eliotui, sergančiam plaučių vėžiu, atsakymas atrodo paprastas: pamatyti Ileną, moterį, kurią mylėjo, ir kurią prarado prieš trisdešimt metų.

Senasis kambodžietis įteikia Eliotui dovaną: buteliuką su dešimčia mažų aukso spalvos piliulių. Atrodyti, jog jo noras tikrai gali būti išpildytas. Grįžęs prie įprastinio gyvenimo San Franciske, Eliotas išbando piliules. Pabudęs iš sapno supranta trumpam nusikėlęs į 1976-uosius, kur susipažįsta su trisdešimtmečiu savimi.

Tačiau netrukus Eliotas supranta, jog noras pamatyti Ileną galėjo būti klaida. Jis sudaro pavojingą sandorį, kad išgelbėtų Ilenos gyvybę, tačiau jo paties praeitis pasikeičia. Taip sukeliamas pavojus ne tik jo, bet ir jo geriausio draugo Meto ir dukters Endžės ateičiai.

Kiekviena trumpa kelionė į praeitį vis labiau pakeičia ateitį. Elioto sveikata sparčiai blogėja, jo noro išsipildymas tampa lenktynėmis su laiku ir likimu. Jis nori apginti tuos, kuriuos labiausiai myli:

„Tai žmogaus kova su pačiu savimi dviejuose amžiuose... kad viename išgelbėtų savo mylimą moterį, o kitame – dukterį“.

Romanas „Ar būsi ten?“ yra gerai apgalvotas ir meistriškai parašytas kūrinys, kuriame painiai, tačiau visgi suprantamai susidorota su kėblumais, kuriuos sukelia kelionės laiku idėja. Knyga nėra apkrauta techninėmis šios idėjos subtilybėmis.

Norėdamas suprasti, kas su juo dedasi, Eliotas imasi persvarstyti Einšteino reliatyvumo teorijos, Froido sapnų psichoanalizės, jis mąsto apie juodąsias skyles, paralelines laiko juostas ir laiko paradoksus – apie visą tai Jūs tikriausiai girdėjote iš kitų knygų ir filmų.

„Nebelieka klausimo: jei jau sutikai priimti kelionę laiku kaip įmanomą, vadinasi pažeidei tuziną fizikos dėsnių ir paneigei visus priežastingumo principus ir logiką. Ir vis dėlto...“.

„Kadangi jis jau niekuo nebetikėjo, jis buvo pasiruošęs patikėti beveik bet kuo“.

Kadangi taisyklės jau buvo nustatytos, keliavimas laiku įgauna antraeilę svarbą, užleisdamas vietą meilei, atgailai ir gyvenimo filosofijų istorijoms.

Kiekvienas skyrius prasideda taiklia citata, papildančia kelionių laiku ir likimo temas. Tarp jų randame ir Alberto Einšteino mintis: „Pasėdėkite valandą šalia žavios mergaitės, ir ta valanda jums atrodys kaip minutė. Prisėskite minutei ant karštos viryklės, ir ji jums atrodys kaip valanda. Tai ir yra reliatyvumas.“, yra cituojamas ir Vudis Alenas: „Aš domiuosi ateitimi: ten juk ketinu praleisti artimiausius keletą metų“.

Knygos autorius, keičiantis „scenos dekoracijoms“, nurodydamas vietą, laiką bei veikėjo amžių, aiškiai susidoroja su laiko (1976 ir 2006 metai) ir veikėjų (trisdešimtmetis bei šešiasdešimtmetis Eliotas) paralelėmis. Jis pateikia keletą šmaikščių palyginimų, susijusių su praeities ir dabarties technologijomis, muzika bei gyvenimo būdu:

„Per dabartį keliaujame užrištomis akimis... Tik vėliau, kai raiščiui nukritus mes analizuojame praeitį, suvokiame, ką patyrėme ir ką tai reiškia“.

Romanas „Ar būsi ten?“ pateikia nuostabių įžvalgų apie gyvenimą. Ši knyga priverčia skaitytoją juoktis, verkti, pykti bei džiūgauti. Ji privers patikėti, ar bent drįsti įsivaizduoti, kad keliavimas laiku yra įmanomas. Ši knyga patrauks kiekvieną, kuris mylėjo ir prarado, ir svajojo apie galimybę padaryti viską kitaip.