Anam cara

1997 m. pasirodžiusi airių poeto ir mokslininko Johno O‘Donohue knyga „Anam cara“ (“Sielos draugas“) netruko tapti bestseleriu. Jos autorius, Vakarų Airijos kaimelyje gyvenantis kunigas, tapo geidžiamu svečiu Europoje ir Amerikoje. Jis kviečiamas skaityti paskaitas, rengti seminarus. Nepaprastą knygos pasisekimą Vakaruose galima aiškinti visuotiniu dvasios alkiu. Žmonės, persisotinę civilizacijos gėrybėmis, išvarginti nežmoniško šiuolaikinio gyvenimo tempo, rėksmingos ir tuščios popkultūros, įskaudinti susvetimėjimo, širdies gilumoje ilgisi tikrųjų gyvenimo vertybių. Kritikai įvertino šią knygą kaip retą filosofijos, poezijos ir dvasingumo sintezę. Joje autorius apmąsto žmogui amžinai rūpimus draugystės, meilės darbo, mirties klausimus, siedamas juos su keltų pasaulėjauta, jų dvasine išmintimi. Senovės keltų pagarba dvasiai Airijoje išliko iki šių dienų. Vakarų pasaulyje šis mistinės išminties palikimas unikalus.

„Galima susirasti sau vidinę erdvę net traukinio spūstyje. Mintis gali nunešti ten, kur tavęs nepasieks joks elektroninis paštas.“

„Aš sakydavau žmonėms: ieškokite savyje tylos ir susikaupkite. Kiekvienas turime savo oazę, kur niekas prie mūsų neprikibs.

Ragindavau tuos, kurie ištisas savaites negalėdavo matyti nei žolelės, nei lopinėlio dangaus, porą kartų per dieną užsidaryti savo vidinėje erdvėje“.
  J.O‘Donohue