Amžinai

Ką tik baigiau skaityti Lietuvos knygų fanams dar menkai pažįstamos autorės Alison Noel kūrinį „Amžinai“. Šioje recenzijoje išdėstysiu savo mintis apie knygą, o jos pabaigoje pateiksiu neblogą pasiūlymą knygą išleidusiai leidyklai. Bet prieš tai — keletas žodžių apie knygos siužetą.

Kūrinio siužetas

Po nelaimingo autoįvykio mirus tėvams, jaunesniąjai sesutei Rilei, augintiniui Vėdrynui ir likus randui ant kaktos, šešiolikmetė Evė ėmė matyti paprastai neregimus ir girdėti negirdimus dalykus. Ji mato žmonių auras, girdi jų mintis ir vos prisilietus prie žmonių gali sužinoti viską apie šių gyvenimus.

Nepaisant skaudžios patirties, mirusio tėčio dvynė sesuo Sabina nusprendžia praskraidinti gyvenimą paniurusiai ir užsidariusiai paauglei. Evė, rodos, gali gauti visko, apie ką tik gali svajoti paauglė. Juodvi kartu netgi persikelia iš Oregono į saulėtąją Kaliforniją. Nepaisant to, Evė vistiek slepia savo galvą po apdangalu, užsideda „iPod“ grotuvo ausines ir tokiu būdu nustelbia fizinę realybę, išlieka tyli ir neįkyri. Bendraamžiai naujoje mokykloje ją vadina keistuole, jos vieninteliai draugai - Havenas ir Mailsas - taipogi niekinami. Nepaisant likusio rando bei galvos apdangalo, Evė išlieka labai graži ir simpatiška mergina. Tačiau, atrodo, jai pačiai tai nelabai rūpi.

Vienišas ir rutiniškas gyvenimas ima įgauti naujas spalvas, kai į mokyklą atvyksta naujokas — gražuolis Deimenas Augustas. Daug keliavęs, prityręs, rafinuotas ir šiek tiek svajotojas, vaikinas, dėl kurio merginos kraustosi iš proto, tačiau, atrodo, jį patį domina tik pagrindinė kūrinio herojė Evė. Pastaroji daro viską, kad išlaikytų distanciją nuo paslaptingo gražuolio ir neįsimylėtų žmogaus, apie kurį beveik nieko nežino.

Tačiau Deimenas yra vienintelis, kurio ji negali nei „išgirsti“, nei „pamatyti“. Deimenas sugeba stebuklingu būdu atvėsinti Evės emocijas ir jausmus, kam pati Evė negali atsispirti. Kai paslaptingumas gilėja ir Evė bando išsiaiškinti, kas vyksta jos gyvenime, ji susiduria su neišvengiama tiesa apie incidentą, po kurio mirė artimieji, jos fizines galias bei patį Deimeną. Evei teks apsispręsti, kokį gyvenimo kelią pasirinkti.

Mano mintys

Šį kūrinį perskaičiau ankstyvą rytą vienu prisėdimu. Be abejonės, ji prikausto dėmesį. Parašyta pirmuoju asmeniu, esamuoju laiku. Perskaičiusi pusę knygos dar nebuvau pastebėjusi, kad viskas pasakojama esamuoju laiku, kas savotiškai patiko. Kūrinio ritmas taktiškas, pasakojimo detalės atskleidžiamos tinkamiausiu laiku. 

Evės personažas nupieštas patraukliai ir tinkamai. Ji simpatiška, supratinga, subrendusi, kantri. Kitas nuostabus personažas buvo Deimenas, nors ir sudėtingesnė, nenuspėjamesnė asmenybė, tačiau pakankamai gili ir įdomi, kad prikaustytų mano dėmesį. Sunku įsivaizduoti jį kaip paauglį. Visą laiką jį laikiau maždaug 30-ies ar 32-ų metų vyriškiu. Suaugusiu ir prityrusiu. Todėl iš dalies šis personažas pasirodė neatitinkantis tikrovės - Deimanui, viso labo, tik 17. Nepaisant to, įsimylėjau Deimeną kaip veikėją ir žmogų.

Kūrinys „Amžinai“ yra daug „tamsesnis“ nei kiti panašios tematikos kūriniai, tačiau patrauklus ir šviesus Evės personažas, kilnūs Mailso (tipinis gėjus - draugiškas ir paslaugus - tikras „bičiulis“) poelgiai bei karštas Lagunos paplūdimio klimatas kūrinį pavertė labai įdomiu. Knygą įveikiau vos per keturias valandas.

Kūrinį vertinu keturiais iš penkių balų. Stipriai rekomenduoju visiems norintiems paskaityti ką nors įdomaus, o pati tęsiu duotą pažadą pasiūlyti leidyklai šį tą vertingo: išleiskite ir daugiau šios autorės knygų; paklausa - garantuota.