Aklavietė

Panašių romanų fanams gerai žinoma, jog Sandra Braun jau beveik prieš du dešimtmečius pradėjo savo karjerą būtent nuo šios kategorijos knygų (jos pirmoji knyga „Vis dar meilė“ pirmą kartą buvo publikuota dar 1981 m. prisidengiant Reičelės Rajan pseudonimu). Nors šiandien dažniau publikuojami didesnės apimties jos romanai, tačiau akivaizdu, jog Sandra Braun neprarado polinkio rašyti ir trumpesnės apimties pasakojimus. „Aklavietę“ iš kitų autorės knygų, parašytų dar 9-ajame dešimtmetyje, išskiria kietas viršelis bei etiketė su solidžia kaina.

Norėtųsi manyti, jog tokią patirtį kaip S. Braun turintys rašytojai, panašią į „Aklavietė“ istoriją galėtų parašyti ir per miegus – taip greičiausiai ir nutiko. Tai lengvas skaitalas su atitinkamu siužetu. Mažai tikėtina, jog ši knyga ilgam užsiliks skaitytojų, netgi pačių didžiausių romantikos gerbėjų, lentynose. Pavadinkime tai paprastąja Sandra Braun.

Tilė Makoi yra tipiška Sandros Braun herojė. Užsispyrusios, atsidavusios savo darbui televizijos žinių žurnalistės iš Teksaso gyvenimas sukasi beveik vien apie darbą. Šiuo metu ji keliauja automobiliu į seniai atidėliotas trumpas atostogas. Mobiliuoju su ja susisiekia kietakaktis žinių stoties redaktorius Galis (kitas tipiškas Sandros Braun personažas). Galis papasakoja Tilei apie Sabrą Dendi, klestinčio Dalaso milijonieriaus paauglę dukterį, kuri, kaip teigiama, buvo pagrobta. Vis dėlto mokyklos draugė išduoda, jog mergina iš tikrųjų laukiasi ir būtent dėl to pabėgo su savo vaikinu, Roniu Deivisonu. Galis nurodo Tilei mažą miestelį pietvakarių Teksase, kur, kaip tikėtina, gali traukti paaugliai.

Tilė pasiklysta, tad stabteli pakelės parduotuvėje pasiklausti kelio. Tuo metu parduotuvėje yra ir kitų lankytojų: tai pagyvenusi pora, du vyrai meksikiečiai, vienišas kaubojus bei vidutinio amžiaus moteris prie prekystalio. Į parduotuvę įeina jauna pora bei paskelbia, jog tai apiplėšimas. Tilė atpažįsta jaunuosius Sabrą ir Ronį, jos istorija pati ją susirado. Tačiau numatytas apiplėšimas netikėtai pertraukiamas, mat Sabrai prasideda gimdymas. Sabra su Roniu be galo bijo, jog jos tėvas gali juos susekti, tačiau Sabros būklė neleidžia jiems sprukti toliau.

Ginkluotas apiplėšimas virsta įkaitų drama.

Ši trumpa apžvalga apima tik esmines siužeto linijas; palyginimui galima pasakyti, jog  keli puslapiai apibūdina pagrindinius veikėjus bei konfliktines situacijas. Pagrindinė knygos dalis skirta įkaitų išlaisvinimo deryboms bei įvykių atomazgai.

Geriausiai „Aklavietėje“ atskleista įtampa, kuri įvykiams rutuliojantis vis auga. Nors didžioji dauguma istorijos matoma Tilės akimis, tačiau yra ir kitų dramų, kurios vyksta tarp kitų, už parduotuvės ribų esančių veikėjų. Kai kuriuose S. Braun romanuose stipriausias akcentas buvo personažų atskleidimas, tai ypač ryšku pastaruosiuose jos romanuose „Alibi“ ir „Be žodžių“, tuo tarpu šioje knygoje tam skirta mažai dėmesio.

Skaitytojai, kurie mėgsta romantiškas knygas, gali nusivilti „Aklaviete“. „Dokas“ – personažas, kuris šioje knygoje labiausiai nusipelnė didvyrio vardo – pateiktas prastai. Didžiąją knygos dalį seksualinė įtampa tarp jo ir Tilės beveik nejaučiama. Gilesni jausmai pavaizduoti tarp jaunųjų įsimylėjėlių Sabros ir Ronio. Vis dėlto nedaugelis autorių intymius pokalbius aprašo taip meistriškai kaip Sandra Braun. Taip pat yra vienas epizodas, kuris patiks daugeliui skaitytojų.

Jei esate pirkėjas, galintis pakloti bene dvidešimt penkis litus už ploną knygelę stambiu šriftu, tuomet jums tikriausiai nerūpės, jog ši knyga nepalyginama su kitais Sandros Braun romanais. Likusiems pasiūlyčiau susirasti ją bibliotekoje bei pataupyti pinigus kitam, storam S. Braun romanui.