59 sekundės

Psichologai Leafas van Bovenas ir Thomas Gilovichius pamėgino išsiaiškinti, kuris bandymas nusipirkti laimę yra geresnis – leisti pinigus daiktams (madingai suknelei, įspūdingam naujam išmaniajam telefonui) ar patirčiai (nueiti kur nors pavakarieniauti, nusipirkti bilietą į koncertą, užsisakyti kelionę atostogoms). <…> Abiejų tyrimų rezultatai akivaizdžiai parodė, jog turint omenyje trumpalaikę ir ilgalaikę laimę, nusipirkę patirtį žmonės jaučiasi geriau, negu įsigiję gaminį.

Pradžiai pasakysiu tiek, kad man, kaip ir daugeliui žmonių, patinka, kai profesoriaus dėstomos mintys ir jo aprašomi moksliniai tyrimai paliudija tai, kuo aš ir taip buvau įsitikinusi. Taigi knygai „59 sekundės“ neišvengiamai buvo lemta mane sužavėti. Nors kūrinys priskiriamas populiariosios psichologijos žanrui, jame ypač skeptiškai žvelgiama į saviugdai ir savimotyvacijai skirtus leidinius pavadinimu „Kaip padaryti kažką bla bla bla bla“. Be to, knygoje beveik kiekvienas sakinys pagrindžiamas tai įrodančiu moksliniu tyrimu, o tai neleidžia autoriui persistengti pilstant iš tuščio į kiaurą.

Trumpai tariant, dabar jau daug mokslinių tyrimų leidžia daryti išvadą, kad daugiau kaip septyniasdešimt metų naudoję grupinį „smegenų šturmą“ žmonės, užuot skatinę savo kūrybinius syvus, netyčia galėjo juos slopinti. Dirbdami drauge jie nėra tiek motyvuoti, kad skirtų pakankamai laiko ir energijos, reikalingos puikioms idėjoms sukurti, todėl daugiau laiko praleidžia mąstydami šabloniškai.

Galbūt trečdalis knygoje paminėtų mokslinių tyrimų man buvo žinomi iš psichologijos studijų universitete laikų, todėl toli gražu ne viskas vertė kilnoti antakius iš nuostabos, tačiau radau nemažai įdomių ir netikėtų dalykų, kuriuos naudingai galima pritaikyti kasdieniniame gyvenime. Iš tiesų nesu iš tų žmonių, kurie perskaitę motyvuojantį patarimą įtiki, jog pavyks nuosekliai jo laikytis, bet visuomet džiaugiuosi galėdama giliau pažinti žmones ir jų elgsenos vingrybes. „59 sekundes“ vertinu tikrai teigiamai – tai nėra pigus savipagalbos vadovas, kurį skaitydamas jautiesi galintis nuversti kalnus, o po savaitės pamiršti, apie ką ten viskas buvo, kartu tai nėra ir profesionalus, bet nuobodžiai pilkas psichologijos vadovėlis.

Šis nepaprastas rezultatas paskatino mokslininkus pasidomėti ir kitais galimais naudingais šuns draugijos padariniais. Taip radosi studijų, atskleidžiančių, kad šunų savininkai lengviau įveikia kasdienę įtampą, nerūpestingai žiūri į gyvenimą, turi daugiau savigarbos ir mažiau linkę sirgti depresija. <…> Įdomu, kad to paties negalima pasakyti apie kates.

336 lengvai perskaitomi ir naudingai įdomūs puslapiai.

Šis paprastas eksperimentas rodo placebo jėgą. Mūsų dalyviai buvo tikri, kad įkaušo, todėl atitinkamai galvojo ir elgėsi. Lygiai tokį patį poveikį atskleidė ir medicininiai eksperimentai, kai nuo netikro nuodingojo raugmedžio žmones iš tikrųjų išberdavo, išgėrus kavos be kofeino dingdavo mieguistumas, o pacientai, kuriems buvo neva atlikta kelio operacija, teigė, kad kur kas mažiau skauda „išgydytas“ sausgysles. Iš tikrųjų eksperimentai, lyginantys tikrų medikamentų ir tariamųjų piliulių veikimą, rodo, kad vaistų veiksmingumas nuo 60 iki 90 proc. siejasi su placebo efektu.