įroniškas, žaidžiama kitų autorių įvaizdžiais, kas mūšiuose yra pliusas.

Vien mūšio emocjos. Toks įspūdis, kad savų minčių nebelikę, tik svetimų interpretacijos.

pabaiga visiškai nevykus, mano manymu. ką tai turėtų reikšti? aš nesuprantu. čia kažkoks sarkazmo proveržis ant signatarų?

pradžioje kažko būta, intrigos lyg, bet, kaip sakiau, pabaiga itin nuvilia

Fain, smagūs tie batliški visi intarpai ir tt. tačiau ne itin kas, jei imant visą eil.

Šiuo atveju renkuosi kitą eilėratį dėl to, kas pagal batlo taisykles turėtų būt lyg ir eilėraščio dorybė - naudojimąsi "priešo ginklais", darymą užuominų į kitų etapų eiles. Bet šiuo atveju tai trūkumas dėl to, kad tada eilėraštis nebegali funkcionuot atskirai - taip, kaip mano "etaloninis".

mano supratimu, pabaiga tempia tekstą žemyn.

Labai nevietoje lūžis link valstybės. Ji ir taip fone "majačina". Už priešininko vos vos geresnis

aš aš aš aš aš aš ir tik pabaigoje trupinėlis kažko prasmingo

Gražu. Pagirtina idėja. Galbūt gale tie skaitmenys savotiškai erzina, bet tai nublanksta, kai toks išrišimas. Šios poros laimėtojas, manau, be klausimų.

Žr. komentarą porininko eilėraščiui.