Rašyk
Eilės (72570)
Fantastika (2187)
Esė (1688)
Proza (10401)
Vaikams (2464)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





išvakarės

Žiūrėki -
keistas jis.
Nei vilkas, nei žmogus
ir tas spindėjimas lyg aukština,
lyg slegia.
Balta krūtinė dega -
taip kadais
aistra liepsnojo
ateičiai valdovo.

----

Kai raštininko plunksna
nekrebždės
(ar įrašytum abejonę
mano?),
tylėdamas
per tą bemiegę naktį
galvosiu  - gal
tai Laimos burtas?

Ką glemžiasi dievai, kai
dovanoja
džiaugsmingus triumfus,
pergalės galybę?
Ramybę? Meilę atima?
Žibintą
įspraudžia į rankas,
kad ateitį matytum.

Šventi dievai,
pakviesiu jus į puotą
baltais drabužiais spindinčiais
pagerbsiu!
                Ir
savo rankomis
užspausiu jums
akis,
kada tylėdami galustalėj
susėsit.

-----

Žibintui degant
lūpos virs
nasrais,
Ir Voruta prasmegs
tamsiojoj sielos pusėj,
o kas beliks? -
tik pirštais virpančiais
rytoj
paliesti ant galvos
karūną.