Rašyk
Eilės (79281)
Fantastika (2343)
Esė (1605)
Proza (11099)
Vaikams (2739)
Slam (86)
English (1205)
Po polsku (379)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Nuojauta

Čiūčia Mažasis Mažasis
iškrito rasa, iškrito.
tu atleisk, kad sapne nuklydau,
negirdėjau, Mažasis, verkiant.
sapnavau tavo ateitį, keista
niekados dar nebuvo taip tekę:
tu akimirką pirmą su broliais žaidei,
aš tikėjausi tau dovanosianti seseris...
o netrukus virtai tu suaugusiu
jojančiu priekyje būrio
ir kalbančiu klausantiems kaimams,
tu užaugai gražus.
tavo grožis išvirto į narsą ir meną derybų
tu Didžiuoju tapai, Mažasis.
ir tada, vieną rytą, iškrito rasa
sužvengė žirgai prieš atkeltus vartus
ir piliakalny
o gal katedroj Baltojo miesto
tave papuošė žmonės, nešęsi dievą
uždėjo karūną,
net sunku patikėti, Mažasis
šitas rytas buvo toks panašus į dabar
nubudau.