Rašyk
Eilės (73361)
Fantastika (2195)
Esė (1496)
Proza (10378)
Vaikams (2516)
Slam (49)
English (1117)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Nuojauta

Čiūčia Mažasis Mažasis
iškrito rasa, iškrito.
tu atleisk, kad sapne nuklydau,
negirdėjau, Mažasis, verkiant.
sapnavau tavo ateitį, keista
niekados dar nebuvo taip tekę:
tu akimirką pirmą su broliais žaidei,
aš tikėjausi tau dovanosianti seseris...
o netrukus virtai tu suaugusiu
jojančiu priekyje būrio
ir kalbančiu klausantiems kaimams,
tu užaugai gražus.
tavo grožis išvirto į narsą ir meną derybų
tu Didžiuoju tapai, Mažasis.
ir tada, vieną rytą, iškrito rasa
sužvengė žirgai prieš atkeltus vartus
ir piliakalny
o gal katedroj Baltojo miesto
tave papuošė žmonės, nešęsi dievą
uždėjo karūną,
net sunku patikėti, Mažasis
šitas rytas buvo toks panašus į dabar
nubudau.