Rašyk
Eilės (78135)
Fantastika (2308)
Esė (1557)
Proza (10915)
Vaikams (2716)
Slam (75)
English (1198)
Po polsku (371)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 4 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Meldimas pasilikti

Nuo žvaigždžių dulkės mėlynu debesiu
Kyla, įsuka skambančius šimtmečius,
Ir raudonis saulėžiedžio dylančio
Byra smėliu, rusena ir stingsta.
Neskubėk,
Dar pabūki,
Tik kartą
Ligi galo atversime langus,
Ne tave dainos šaukia už vartų,
Pasilik,
Tamsą pilsim į dangų.
Pasilik,
Nebežiebsime ryto,
Į blakstienas tamsos pribarstyki,
Pasilik,
Apie mus tik klausysimės,
Tik girdėsime,
Tik
Pasilik.



Nors šarma mūsų smegenis palietė

Likimo vingiai

Skuba, sukas gyvenimo ratas,
Margos dienos vaivorykštėm mainos.
Nematei, kaip prabėgo greit metai,
Nejučiom jubiliejus ateina.

Pažiūrėk dar į vieškelio vingį
Prie smūtkelio medinio parimęs,
Dar gyventum, mylėtum aistringai...
Pusto vėjas dulkėtą arimą.

O prie vart[b/]ų - viešnia  nelauktoji,
Pabučiuoja pa[b]mėl
usiom lūpomis.
Tu - gyvenimui maldą kartoji,
Bet jauti, kaip jau šąla kanopos.

Ir žiūri pro blakstienas į saulę,
Temdo ašaros debes-iu mintį -
Sušunki: „Koks gražus šis pasaulis! “
Vietoj rankų - sparnai – laikas kilti - - -

Vis menu tas dienas kai jaunystėje
Dainą traukdamas lauką akėjau...
O dabar mano rankos sutinę jau
Nebeklauso - ... sujubilėjau - - - - -

Nebeklauso jau rankos nei kojos,
Ant žaizdų giltinė druską barsto,
Nebeklausantis mano rytojau,
Pasirodyk prie atviro karsto...

Kol palaukėje žydi vosilkos,
Žiba akys, raudonos kaip žvaigždės...
Dar po šimtą, barmene, ir silkės,
O rytoj - tegu antkapis eižės.

O rytoj te mirtis mane smaugia,
Aš jau viską šioj žemėj patyriau,
Iš anapus girdžiu kažkas šaukia,
Bet šiandien jubiliejus – įpilk man.

Ir išgersiu už jūsų jaunystę,
Ir už savo rusenančią viltį
Atsisegti pačiam, nusimy**,
Mintimis į padangę pakilti.

Taip jau būna, sudylam iš lėto,
Byra dienos tarp pirštų kaip smėlis.
Tą, kur gyvas buvo poetas,
Lai ant kapo primins vazonėlis.

Vazonėlyje - žemių saujelė,
Kur bučiuot kas savaitgalį mėgau,
Pelargonijos žiedo ugnelė,
Nuo palangės skurdaus kambarėlio.

Palinguoki, brolyti, į taktą,
Kai skambės širdį draskančios eilės,
Ir žinok - virvės vingio ant kaklo
Nenupjaus jubiliejinis peilis.

Nenupjaus, tegu lieka tas vingis
Mėlynuot kaip vosilkos palaukėj,
Sukas kilpoje metai sustingę
Jubiliejų poetai nelaukia.