Ir gimstama, ir tampama. Gimdami atsinešame tam tikrus gabumus, o vėliau juos ugdome, arba neugdome. Jei žmogus neturi įgimtos gyslelės, gali kiek nori stengtis, bet geru rašytoju netaps, ir atvirkščiai - jei turėsi gabumus, bet jų neugdysi, tai jie ir liks nieko verti.
Jeigu manęs istorinės žinios neapgauna, jis pataikė į vėlyvąjį renesansą ;) Tuo metu daugelio vertybės buvo atgręžtos į kūrybą. Šiuolaikinės vertybės labiau orientuotos į pinigus.
Deja deja...
Manau, kad "rašytojas", kaip ir Tiesa ar Gera Filosofija - reliatyvi sąvoka. Todėl, kad tai žodis, sukurtas žmogaus. O tai, ką sukūrė žmogus, yra reliatyvu.
Gali būti, kad po kelių dešimtmečių neužsidirbsi rašytojo vardo nesukūręs reklaminio teksto kuriai nors korporacijai, kur, pvz. riteris Plastmasinė Dešrelė iškeliaus į žygį užkariauti žmonių skrandžių ir skonio receptorių.
Didžius dalykus kuria poreikiai ir vertybės. Nebus atitinkamų vertybių - išnyks ir rašytojai. Liks grafomanai, besivadinantys rašytojais.
Iš to seka išvada, kad rašytojais negimstama. Jais tampama pataikius į tam tikrą visuomenės vertybių skalę.
Omnia, kadangi nė vienas kūdikis negimsta savaime blogas, drįsčiau įtarti, kad grafomanu tampama. Ypač tada, kai nenorima pripažinti savo netalento:) O ir grafomanų būna visokių: vieni visuomenei nekenksmingi, rašo į stalčių ar deklamuoja eiles savo mylimajai, kiti - agresyvūs, siekia užgrobti rasyk.lt, knygynus, bibliotekas ar nieko neįtariančių skaitytojų širdis. Kadangi visi šie objektai dėl savaime suprantamų priežasčių (grafomano netalento) niekaip nesileidžia užgrobiami, grafomanus agresivus imasi vis gudresnių, prievartiškesnių priemonių ir... Na, bet čia jau kita tema;)
Vudu, tai kodėl tik vienetai kultūrizme (kaip ir muzikoje, tapyboje, rašyme), o ne visi su užsispyrimu pasiekia viršūnę? :)
Jeigu gimstama glušu - tai jokie dešimtmečiai muzikos virtuozų nepavers. Jeigu gimstama vienu pečiu platesniu už kitą (nėra simetrijos) - jokie steroidai tau nesuteiks tinkamos išvaizdos, visada gausi prastus įvertinimus, todėl niekada nepasieksi viršūnės. Kodėl gimti su klausa yra "tikresnis" talentas už gimimą su tobulomis proporcijomis? Ne visus traukia štangos, kaip ir ne visus traukia rašymas, dainavimas, tapyba ar verslas.
Skaityk ką rašau - turi 10 metų atkakliai dirbti SAVO SRITYJE. O kiekvienam žmogui "savo sritis" yra labai individualus dalykas.
Jeigu žmogus savo srityje yra geriausias ar vienas iš geriausiu - ir tavo manymu, tai tas žmogus (pvz., sportininkas) padarė be talento, tai daugiau neturiu ką tau pasakyti.
ExussVudu, kaip matau, štangą esi matęs tik paveikslėliuose. Nes labai siauras supratimas apie kultūrizmą. Bethovenas ir Swarzenegger'is suplakti kartu, nes abiems tinka taisyklė - 10 atkaklaus darbo metų.
Ne, tai tamsta nesupranti, kad muzikai reikalinga klausa, pajauta - ir tik tai puoselėjant ir ugdant metų metais gali tapti talentu. Jei gimstama glušu, niekas per dešimtemčius virtuozu nepavers.
O talento štangos kilnojimui, besaikiui anabolikų rijimui ir raumenų pumpavimui jokio talento nereikia. Tik noro, užsispyrimo ir tai gali būti pasiekiama bet kuriam.
Tad prašau pagrįsti teiginį, kad kultūrizmui reikia talento. Nes tamsta pradėjot nuo loginės argumentavimo klaidos - argumentum ad hominem.
P.S.: jei neaiški žodžio "talentas" reikšmė, siūlau aplankyti www.lkz.lt
manau...gimstama,,...juk nevisi gali dainuot,,,sokt....taip ir cia,,,,,Laimingi tie,kas sugeba graziai isdestyt mintis ir sudomint kita,,,,,TAD RASYKIT.....
Taigi taigi - talentas dažniausiai yra įgimtas, bet talentas be darbo neretai "nunyksta". Mano manymu, gimus su talento "marškinėliais" dar reikia įdėti pastangų, kad "taptum". Gimus be "marškinėlių", "tapsmo" procesas gali ilgai užtrukti arba niekada neišsipildyti.
Na pirmiausia, norint būti rašytoju, gimti tikrai reikia. Dėl to jokių abejonių nėra. Bet štai dėl tampimo rašytojų nieko negaliu pasakyti. Tokia būtų mano pozicija.
Kažkaip juokingai tamsta čia Bethoveną ir Švarcą bendrai suplakėt pastraipoj apie "didelį talentą". Raumenim auginti talento nereikia. Genetikos, noro ir anabolikų pilnai pakanka :)
Dauguma kūrybinių (ne profesinių, bet kūrybinių) dalykų yra įgimta - klausa muzikai, vizualus mąstymas ir sugebėjimas tai pateikti, maisto skonio ir kvapo pajautimas ir t.t. Tokie žmonės toli nueina ir tampo savo srities vedliai, paskui kuriuos seka kiti.
Tačiau net ir didžiausias genijus ar apsigimęs menininkas pasakys, kad pasiekti tai, ką jis pasiekė, reikėjo daug daug metų sunkaus darbo, mokymosi, aukojant kitus dalykus vardan vieno tikslo siekimo. Siekimo kelyje neišvengta didelių klaidų, pasmerkimo ir t.t.
Mokslininkai nagrinėję sėkmę, genialumą nustatė, kad reikia 10 metų, kad pasiekti "genijaus" arba bent jau "didelio talento" lygį. Bethovenas pradėjo 6-rių metų kurti muzika! Tačiau toji muzika niekam neįdomi, ji buvo vaikiška ir nekūrybinga. Bethovenas atsiskleidė po 10 metų - kai jam buvo 16. A. Schwarzenegger'is pradėjo sportuoti būdamas 14-kos, laimėjo aukščiausią kultūrizmo apdovanojimą būdamas 23, užtruko 9 metus.
Taip pat yra siūlomas receptas, kaip tapti genijumi (rašymo, statybose ar kitoje profesijoje). Kasdien skirk po 1 valandą išmokti kažko naujo savo pasirinktoje srityje. Po metų tapsi specialistas. Po dviejų metų tapsi geriausiu savo mieste. Po trijų metų tapsi geriausiu savo regione. Po penkerių metų tapsi geriausiu savo šalyje.
Jeigu statybininkas kasdien po 8 valandas tinkuoja siena naudodamas tas pačias priemones, ir viską daro taip kaip visada - jis netobulėja, nesimoko ir neina į priekį.
Turbūt kitų klausimų nekyla?
Nerašyti negali, tai ir rašytojas, o kai kūrėjas miršta ir atsiranda klišinis amatas - tada tampi rašytoju. Aš asmeniškai labai norėčiau amatininku, bet nesugebu:)