Beje, ar svarbiau būti skaitomam tuo laikotarpiu, kai gyveni, ar kai tavo kūryba pripažįstama kaip nesenstanti, amžina, kad ir po tavo mirties? Pamąstyk;)
Žinia visi žmonės nori, kad juose pirmiausia įžvelgtų talentą. Aktorius Valentinas Masalskis taikliai pastebi: matomas ne talentas, o jo darbai. Vadinasi nieko kito nelieka, kaip tik pasiraityti rankoves, čiupti plunksną, baltą lapą - ir pirmyn! Nesisielok, jei ir nepavyko iš pradžių.
Viena žinau: pripažįstami tie, kurie iš savęs reikalauja kur kas daugiau negu reikia. Tobulėjimas be mokymosi, o tuo pačiu ir be suklupimų - neįmanomas dalykas. Jei anksti pradėsi, pripažinimo sulauksi ir iki mirties;)
Na. laikai keičiasi, žmonių nuomonė keičiasi...jei pjesės neišmesi, gal po 200 metų ji ir bus populiari ( čia rimtai). Beje, dar nelygu, kokiam žmogui duosi skaityt. Įkelk čia ir paklausyk daugybės žmonių komentarų.
gal ir po mirties ateina pripazinimas.Vakar lankiausi Prienu kapinese ir netiketai akis uzkliuvo uz paprastuciu lauko akmenu,kurie sudelioti kaip kapavietes tvorele,tokie visi grazus lygus,ploksti.Ploksti parinkti specialiai,nes ant ju iskaltas eilerastis.Praeis viskas praeis/Ruduo issiverks ir praeis/Pavasaris beziedis praeis/Pro mane pro tave/Pro zmones gatveje/Pro medzius sode/Ir paliks visur po truputi/Ir paliks manyje viska.../ Vandis Chamrovskis.Tai va,nepazinojau as jo,bet dabar ieskosiu jo poezijos.
Akivaizdu, kad kažkas čia kiša koją rašyke - užsiregistravę bele vardais pastovūs vartotojai mėto kvailus klausimus ir laukia reakcijų, kad "pasimaitinti".
Man taip atrodo.
Yra išeitis. Jeigu turi vaiką iki 14 metų, gali paskambinti į LNK ir pareikšti, kad tai jo darbas, kad vaikas supergenijus. Tuomet tikrai visi susidomės, išgarsėsi.
Aš manau, kad pripažinimas ateina trimis keliais:
1. Parašai vieną darbą ir įdedi labai labai LABAI daug pastangų jį iškelti į viešumą, padanges, etc. Kaip sakė vienas pažįstamas karikatūristas - reikia sau uodegą pakelti.
2. Parašai labai labai LABAI daug darbų, berašant gerėja įgūdžiai, kiti tai pamato ir įvertina.
3. Parašai vieną darbą, apsiverki, kad niekas jo nemato, tada užlipi į labai labai LABAI aukštą pastatą, sutrauki LABAI daug dėmesio ir nušoki. Ugniagesiai, tikėtina, pusę tavęs išgelbės, likusį gyvenimą praleisi invalido "kaliaskėj", bet būsi labai labai LABAI garsi. Visom prasmėm. Tik kaži ar labai laiminga.
Žodžiu, kiekvienam pagal skonį.