Literatūra mano gyvenimo būdo dalis. Publikuoju, nes tai saviraiška. Mėgstu skaityti ir analizuoti kitų kūrybą - tai įdomu. Knygų esu išleidusi.
Mėgstu ir Vilniaus kūrėjus, literatus, poetus, jų kūrybą, ir pabūti mažame miestelyje tarp vietos kūrėjų, ir jaunus, ir pagyvenusius, ir senus.
Tolerancija labai daug duoda.
Publikuoju nes noriu pasidalinti. Jaučiu begalinį norą dalintis su žmonėmis ir nieko nėra maloniau kaip pajausti kad kažką kitame užkabinai, nesvarbu kuo - šypsena, akių kontaktu ar savo tekstu.
Neslėpsiu, aš publikuoju, kad patenkinčiau natūralų poreikį būti įvertinta ir, kadangi į kūrybą dedu pastangų, mane glosto tie "gerieji" atsiliepimai. Tiesą sakant, po dvejų metų tokio viešinimosi rūpi ir kritiški pasisakymai (kalbu apie adekvačiuosius). Subjektyviai, abejoju kuriančių ir niekaip nesirodančių psichologine sveikata. Nors...tarp genijaus ir ligonio...kaip ten sako?